Iniciatyviausias iš iniciatyvių anykštėnų Vytautas Galvonas prieš miesto šventę du kartus buvo iniciatyvus. Prieš savaitę šienavo paupį, paskui pasiūlė alternatyvias floristinių kilimų vertinimo sąlygas.
Iniciatyviausias iš iniciatyvių anykštėnų Vytautas Galvonas prieš miesto šventę du kartus buvo iniciatyvus. Prieš savaitę šienavo paupį, paskui pasiūlė alternatyvias floristinių kilimų vertinimo sąlygas.
Šventoji kiekvienais metais prieš miesto šventę yra šienaujama. Dumble turškiasi ne tik darbininkai, bet ir valdininkai. Bet koks aplinkos gražinimas, „bambalių” rinkimas ir šakų deginimas sveikintinas reiškinys. Tačiau Šventosios šienavimas truputį juokingas. Manau, jau sugalvoti kiek tobulesni upių tvarkymo būdai nei žolių rovimas rankomis. Tad tokį grįžimą į lydiminės žemdirbystės laikus vargu ar reikėtų rimtai vertinti. Linksma ir tiek…
Dar linksmiau, jog tuo pat metu, kai valdantieji šieno ravėtojai išsirikiavo prie tilto, keliais šimtais metrų žemiau upe į darbą kibo ir iniciatyvus V. Galvonas. Netrukus jo ruporas „Nykščiai” pateikė fotoreportažą, palygino, kaip dirbo iniciatyvieji ir valdžia. Kas dirbo geriau, visiems aišku.
Medalis šieno ravėtojų pirmenybių nugalėtojams! Tram pam pam pam pam pam!
Be šieno, t.y. upės, ravėjimo anykštėnai turi kitą išskirtinumą – floristinių kilimų konkursą. Per miesto šventę žmonės iš seniūnijų bei kitų šalies rajonų prisiveža žolių, gėlių, kankorėžių ir dėlioja iš jų piešinius. Gražu.
Pernai iniciatyvūs radijo klausytojai išdėliojo pievoje „Nykščių” radijo dažnį, bet negavo prizo. Supyko V. Galvonas. Konkursą neskaidriu išvadino. Šiemet per šventę iniciatyvūs V. Galvono bičiuliai, matyt, taip pat kurs kilimą. Mat parlamentaras jau pareiškė kritiką apie dar neįvykusį konkursą. „Įdėmiai perskaičiau konkurso sąlygas. Man jos primena viešųjų pirkimų sąlygas, kai visur egzistuoja tik vienas kriterijus – žmogiškasis faktorius”, – „Nykščiuose” pareiškė V. Galvonas. Viskas aišku – konkursas bus neskaidrus…
Dauguma konkursų – pradedant geriausio skaitovo rinkimais vaikų darželio „Papartėlis” „Strakaliukų” grupėje ir baigiant „Mis Babtai” – subjektyvūs. Ir nepatenkintų po tų konkursų, ir įžeistų, ir įsiskaudinusių būna daug. Darželinukų mamos po konkursų viena kitai akis plėšo, „misių” tėčiai snukius daužo. Tačiau Babtų riaušės paprastai nesulaukia net Garliavos seniūno dėmesio. Vytautas kitoks nei Garliavos seniūnas. „Nemandras”… Norit kiliminio skandalo – bus!
Politikai konkuruoja dėl rinkėjų. Kova vyksta ne tik prieš rinkimus, bet ir tarp rinkimų, žiemą ir vasarą, dieną ir naktį. Natūrali kova. Visam pasaulyje veikėjai nuolat aukština save ir dergia oponentus. Tai buvo, yra ir bus. Visgi V. Galvonas, mano supratimu, fenomenas ne tik Anykščių, ne tik Lietuvos, bet ir Pasaulio politikoje. Jo atskleidžiamos problemos specifinės, sakyčiau, subtilios. Iš esmės – judesys vardan judesio, triukšmas vardan triukšmo. Ar pašienavęs upę ir užsipuolęs floristinių kilimų konkurso organizatorius balsų susirinks? „Nebalsuosiu už Sigutį Obelevičių, nes jis nemoka žolės rauti. Va V. Galvonas tai vyras – bžyk trimeriu, jablynkšt krūmai jiedrieni fieni!” – sakys elektoratas? Nesakys… Sakys: „Glušai!”
V. Galvonas yra lakūnas, todėl labai moka skraidyti. S. Obelevičius yra gamtininkas, todėl Traupyje turi įkūręs botanikos daržą. Žiūrint į politines perspektyvas, kur nors ties Kurkliais turėtų atsirasti V. Galvono botanikos daržas. Prisodins jame iniciatyvūs anykštėnai didesnių, gražesnių ir daugiau augalų nei Traupyje.
O S. Obelevičius jau mokosi skraidyti. Kol kas dar tik kompiuterio klavišus maigo ir burzgia, bet greit sės į tikrą „kukuruzniką”. Dar pamatysit šou. Išskris V. Galvonas per miesto šventę pasipuikuoti mažu lėktuvėliu… Ir staiga nuo Ramybės atsklęs 300 metrų ilgio S. Obelevičiaus pilotuojamas juodas „Boingas”. Net „Maxima” susigūš… Tą pačią dieną visi V. Galvono rinkėjai ir pats V. Galvonas pamils S. Obelevičių.
