Įgyvendinant principą „teršėjas moka“ ir norint efektyviau kontroliuoti aplinkos taršą, siūloma didinti mokesčius ir baudas įmonėms už aplinkos teršimą.
Aplinkos ministerija, kurios siūlymus trečiadienį svarstys Vyriausybė, teigia, kad dabar mokesčio tarifai per maži, jie neskatina teršėjų investuoti į mažiau taršias technologijas.
„Per 8 metus niekas iš teršėjų nepasinaudojo mokestine lengvata ir neinvestavo į priemones, sumažinančias aplinkos teršimą 5 proc. ir daugiau nuo didžiausios leistinos taršos, bet pasirinko mokėti mokestį“, – rašoma ministerijos pažymoje.
Už taršą kietosiomis dalelėmis siūloma nustatyti 225 eurų už toną tarifą vietoj dabartinio 61 euro (smulkūs teršėjai mokesčio nemoka). Taip pat norima griežtinti įmonių atsakomybę už veiklą neturint, pavyzdžiui, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo – jas bausti 10-30 tūkst. eurų bauda (šiuo metu 3-8 tūkst. eurų).
Be to, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai be įspėjimo galės bet kada patekti į objektus ir paimti teršalų mėginius arba atlikti jos matavimus. Teršėjai turėtų apmokėti tyrimų išlaidas.
Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmai nepritaria mokesčių didinimui, nes tai, pasak jų, pablogins verslo sąlygas, stabdys įmonių veiklą. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) mano, kad reikia atsisakyti perteklinių nuostatų ir apribojimų.
