Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Vyta Budavičienė surinko duomenis ir paskelbė, kokias knygas dažniausiai skaitė Anykščių bibliotekoje anykštėnai pirmąjį 2017 metų pusmetį. Tarp paminėtųjų – ir dvi Vidmanto Šmigelsko knygos: „Kryptis – Rytai“ ir „Kur skraido liūdesio lėktuvai“.
Per pirmąjį šių metų pusmetį skaitytojų daugiausiai kartų skolintų grožinės literatūros knygų dešimtukas:
Ch. Martin „Kalnas tarp mūsų“,
A. Ruseckaitė „Žemaitės paslaptis“,
G. Mataitytė „Jos vardas Magija“,
N. Roberts „Apsėdimas“,
D. Koomson „Mano geriausios draugės dukra“,
L. Riley „Septynios seserys: Majos istorija“,
D. Jefferies „Arbatos plantatoriaus žmona“,
H. Kent „Paskutinės apeigos“,
L. Groff „Moiros ir furijos“,
A. Marinina „Bausmė dėl nieko“.
Per pirmąjį 2017 metų pusmetį daugiausiai kartų skolinta ir populiariausia užsienio literatūros knyga, amerikiečių romanisto Charles Martin „Kalnas tarp mūsų“, užėmė pirmą vietą sąraše. Daugiausiai kartų skolinta ir populiariausia lietuvių grožinės literatūros knyga, Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas „Žemaitės paslaptis“. Istorinis romanas „Silva Rerum“ populiarus nuo pat pirmos dalies pasirodymo. Nors į dešimtuką ir nepateko, bet ir šiais metais buvo graibstomos visos trys romano dalys. O po rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės apsilankymo bibliotekoje pailgėjo visų keturių romano dalių laukiančių eilė. Anykštėno Valdo Papievio „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, 2016 metais buvusi skaitomiausia bibliotekos lietuviška knyga, išliko populiari ir šiais metais. Labiau susidomėta ir kitais kūriniais: “Vienos vasaros emigrantai“, „Ruduo provincijoje“, „Žiebtuvėliai anarchistai“.
Kitos, didelio populiarumo sulaukę, lietuvių rašytojų knygos:
E. Malūkas „Vytauto žemė“, M. Katiliškis „Miškais ateina ruduo“, Rūta Šepetys „Tarp pilkų debesų“ ir „Druska jūrai“, R. Vanagaitė „Mūsiškiai“, K. Navakas „Vyno kopija“, H. Čigriejus „Savi ir pažįstami“, „E. Ališanka “Empedoklio batas“, S. Parulskis „Nutylėtų lelijų miestas“, A. Tapinas „Vilko valanda, „Maro diena“, S. Šaltenis „Basas ir laimingas“, Lina Ever „Berlyno romanas“, Gina Vilūnė „Magdalė, smuklės merga: romanas apie XVI a. Vilnių“, Indrė Vakarė „Geriausias draugas“, „Nebijok“, P. Šklėrius „Ko negalima sakyti merginai bare“.
Anykštėnai aktyviai skolinosi Lietuvos vokiečio Roko Fliko romaną apie senovės kuršius „Pradingę klajojančiam smėlyje“ ir romanų trilogiją „Šiaurės Sachara: romanas apie pamirštąją Kuršių Neriją, „Paskutinis traukinys“, „Emma, pastoriaus duktė“. Roko Fliko knygose per kelių kartų gyvenimus pateikta skaudi Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto istorija.
Autoriai tampa ypatingai populiarūs, kai apsilanko susitikimuose su anykštėnais. Pastaruoju metu daugiausiai buvo pageidaujami autoriai: Valdas Papievis, Algirdas Toliatas, Aldona Ruseckaitė, Jurga Žąsinaitė, Rūta Vanagaitė ir jau minėta Kristina Sabaliauskaitė.
Tarp užsienio literatūros mėgėjų ypač populiarūs britų rašytojos Santa Montefiore romanai. Nuo metų pradžios daugiausiai buvo skolinti: „Neužmiršk manęs“, Kregždė ir kolibris“ ir „Bitininko duktė“. Populiarumu nenusileido K. Hannah romanai „Lakštingala“ ir „Nakties kelias“. Jojo Moyes „Aš prieš tave“, Sara Jio „Gegužės pūga“, Dianos Chamberlain „Tylioji sesuo“, Sandros Brown „Skandalas“, K. Webb „Primiršta daina“, Betts Ch. „Vaistininko duktė“, L. N. Spielman „Gyvenimo planas“. K. Atkinson „Gyvenimas po gyvenimo“, L. Gounelle „Diena, kai išmokau gyventi“, J. Williams „Stouneris“, N. Gordon „Gydytojas: Avicenos mokinys“, G. Musso „Dabarties akimirka“.
Buvo pageidaujamos rusų rašytojų: M. Stepnovos „Italų pamokos“ ir , „Lazario moterys“ ir M. Metlickajos „Anytos dienoraštis“, Antarovos „Du gyvenimai“.
Išskirtinai populiarūs detektyvai:
Knygų apie Harį Poterį autorės J. K. Rowling, pasirašiusios Robert Galbraith slapyvardžiu, „Gegutės šauksmas“, Tess Gerritsen „Išlikusieji“, „Dingusios“, A. Marsons „Nebylus riksmas“, L. Gardner „Nieko nebijok“, C. ir R. Borjlind „Trečiasis balsas“, J. Vagner „Vongo ežeras“ ir „Likę gyvi“, Jo Nesbo „Šarvuota širdis“, „Vidurnakčio saulė“, H. Coben „Nepažįstamasis“.
Per pirmąjį šių metų pusmetį skaitytojų daugiausiai kartų skolintų negrožinės literatūros knygų dešimtukas:
N. Narmontaitė „ Aktoriai, režisieriai ir studentai: ko nematė žiūrovai“,
H. Gortemaker „Eva Braun: gyvenimas su Hitleriu“,
A. Čekuolis „Iš ko šaiposi pasaulis“,
R. Vanagaitė „Jis“,
I. Jakubavičienė „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“,
U. Nasvytytė „Apie pulką ir mergelę“,
R. Janutienė „Dinastija“,
R. Vanagaitė „Ne bobų vasara“,
G. Baikštytė „Gyvenimas kaip teatras“,
C. Bekker „K vyrai: vokiečių jūrų diversantai II pasaulinio karo metais“.
Be išvardintų sąraše skaitė: apie Rusijos – Ukrainos karą Sergej Loiko „Oro uostas“; apie gyvenimą tarybiniais laikais – S. Aleksijevič „Laikas iš antrų rankų“. Visada domino gyvenimas rytų šalyse: „Iš meilės sūnui“, Z. Ferraris „Liepsnojantis smėlis“.
Domėjosi istorine literatūra, asmenybėmis, holokaustu: Jukka Risslakki „Vorkuta!: sukilimas lageryje“; Petro Stankero „Pralaimėta Adolfo Hitlerio kova“, su gausiai pateiktomis garsiosios Hitlerio knygos „Mano kova“ ištraukomis ir komentarais; A. Arutiunyan „Putino paslaptis“; aštriai pateikta holokausto tema R. Vanagaitės „Mūsiškai“.
Skaitytojus taip pat domino kelionių literatūra: L. Virbalo „Šventoji žemė: kelionių vadovas“, V. Šmigelsko „Kryptis – Rytai“; A. Čekuolio „Apie jūreivius“; A. Užkalnio „Užkalnio kelionės“. Emigrantų patirties aprašymai – V. Šmigelsko „Kur skraido liūdesio lėktuvai“, A. Ambrasaitės „Pusė mano širdies“; psichologinė – R. Vanagaitės „Jis“, A. Kurienės „Kaip užauginti žmogų“; Literatūra apie sveikatą – „Geros savijautos biblija“, gydytojo J. Brėdikio „Kitokiu žvilgsniu“, memuarai „Ne dievai“. Atsiminimai apie Juozą Baltušį – D. Jakševičiūtės „Gyvenom socializme“, anykštėnų istorijos: R. Vanago „Žmonės mylėjo žmones“, „Malūnininkas ir mėnuo“. V. Palčinskaitės „Atminties babilonai, arba aš vejuos vasarą“.
Pastebime, kad labiausiai skaitomos yra naujos, vienų metų laikotarpyje išleistos knygos. Nors tarp skaitomiausių yra ir prieš kelis dešimtmečius parašytų knygų, išleistų pakartotinais leidimais, kaip Pietų Afrikos rašytojo, Nobelio premijos laureato Coetzee J. M. romanas „Nešlovė“, Džordžo Orvelo „Gyvulių ūkis“. Beje, 2017 metais sukanka 170 metų, kaip pirmą kartą publikuotas britų rašytojos Emily Brontė romanas „Vėtrų kalnas“. Šis romanas, kaip ir daugelis klasikinių kūrinių, populiarus tarp įvairių kartų skaitytojų.
