Kada skiepais pavyko suvaldyti milijonus žmonių gyvybių nusinešusias ligas, tokias kaip raupsai, tymai, kokliušas ir t.t., vis dažniau pasigirsta agresyvių nuomonių, kad skiepai ne tik kad neapsaugo nuo infekcijų, išbalansuoja žmogaus imuninę sistemą, bet dar ir sukelia įvairius apsigimimus bei ligas.Anykščių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vaikų ligų gydytoja Marina Palevičienė sako, kad apie skiepų naudą ar žalą vis dėlto reikėtų kalbėtis su medikais, o ne atsakymų ieškoti populiariuose diskusijų forumuose.
Tėvai laisvi rinktis, ar skiepys vaiką
Gydytoja M. Palevičienė teigia, kad vis atsiranda tėvelių, kurie atsisako skiepyti savo vaikus, bet masiško „antiskiepų“ bumo nėra. „Būna visaip, vieni tėveliai jau gimdymo namuose pareiškia, kad atsisako visų skiepų, kita grupė tėvų skiepija vaikus tik nuo tam tikrų ligų, dar kiti tėvai nutaria atsisakyti paaugliams rekomenduojamų skiepų. Kokius argumentus išsako tėvai? Dažniausiai jie smulkiai nedetalizuoja savo apsisprendimo motyvų, tačiau yra tokių, kurie sako, kad nenori padaryti savo vaikui žalos. Taip, jie skiepus įvardija kaip žalą… Aš, kaip gydytoja, turiu tėvams papasakoti apie skiepus, kodėl rekomenduoju juos vis dėlto padaryti, kokios galimos vienos ar kitos ligos pasekmės, atsisakius skiepų, bet negaliu tėvų priversti elgtis vienaip ir kitaip. Aišku, būna atvejų, kai su tėveliais ilgai diskutuojam, tariamės, ir jie pakeičia savo neigiamą nusistatymą prieš skiepus, tačiau, kad ir kaip jie nusprendžia, aš visuomet gerbiu jų sprendimą. Manau, kad labai svarbu būti komanda, kurią sudaro gydytojas, vaikas ir jo tėveliai – priešprieša čia tikrai nepadės, mūsų visų bendras tikslas – sveikas vaikas, sveikas žmogus, todėl turime dirbti išvien…“ – kalba medikė.Pasak jos, kalbant apie skiepus, reikia žiūrėti plačiau: „Pasitaiko atvejų, kai tėvai nepareiškia kategoriško nusistatymo prieš skiepus, jie sako, kad galbūt kada nors ir paskiepys vaikus… Tačiau reikia atminti, kad kartais tai padaryti gali būti per vėlu. Viena vertus, nepaskiepytas vaikas gali bet kada susirgti, kita vertus, jis gali užkrėsti kitus… Juk šiais laikais ypač daug keliaujame patys, nemažai sulaukiame ir atvykėlių iš tų šalių, kur įvyksta vienokių ar kitokių ligų protrūkiai. Yra šalių, kurios į šiuos dalykus žiūri labai griežtai – iš savo praktikos galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos iš norinčių šioje šalyje studijuoti užsieniečių reikalauja pažymos apie turėtus skiepus. Todėl, manau, tėveliams reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad užaugęs jų vaikas galbūt bus puikus kurios nors srities specialistas, bus itin pageidaujamas tarptautinėse rinkose, bet bus šalių, kurios jo tiesiog neįsileis, nes nebus paskiepytas…“
Forumai – ne pats geriausias informacijos šaltinis
Prieš keletą metų itin didelių diskusijų susilaukė žinia, kad skiepai gali sukelti autizmą, o tai išgirdę tėvai pradėjo atsisakyti tam tikrų skiepų. „Taip, buvo pasirodęs vieno Jungtinės Karalystės gydytojo straipsnis, kad skiepai nuo tymų, raudonukės ir parotito sukelia autizmą. Ši žinia sukėlė didelį šoką ir medicinos bendruomenėje, mokslininkai pradėjo tyrimus ir jau dabar yra įrodyta, kad šis faktas yra klaidingas. Kodėl buvo išvesta paralelė tarp autizmo ir šių skiepų? Labiausiai autizmo požymiai pastebimi antraisiais – trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, o būtent tada ir yra daromi šie skiepai. Žinoma, specialistas autizmą įtarti gali jau gerokai anksčiau… Yra daug filmuotos medžiagos apie jau pastebėtus autizmo bruožus, tačiau niekas nėra nufilmavęs, kokia buvo vaiko raida iki skiepo, kuris neva išprovokavo autizmą. Todėl ši teorija jau yra paneigta. Naujausi tyrimai sako, kad autizmą sukelia per didelis hormonų kiekis amnione – tai „maišelis“, kuriame vystosi vaisius…“ – pasakoja vaikų ligų gydytoja M. Palevičienė.Lietuvoje visi skiepai yra rekomendacinio pobūdžio. Vienais iš jų jau skiepijama daug metų, kiti – pakankamai nauji. Tai skiepai nuo vėjaraupių, meningokoko, roto viruso.Paklausta, ar tikrai reikia vaiką skiepyti nuo vėjaraupių, o gal vis dėlto geriau jam leisti persirgti šia liga, gydytoja M. Palevičienė sako: „Kuo jaunesnis vaikas suserga vėjaraupiais, tuo ligos eiga būna paprastesnė. Tačiau atsitinka ir taip, kad vaikas labai ilgai nesuserga. Todėl, jeigu vaikas iki 12-13 metų nepersirgo vėjaraupiais, rekomenduočiau jį paskiepyti. Ypač ši liga yra pavojinga moterims nėštumo metu, o ji plinta oro lašeliniu keliu, tad užsikrėsti galima bet kur“.Nuo roto viruso, pasak gydytojos, taip pat jau galima nemokamai paskiepyti kūdikius. „Tačiau tai reikia padaryti, iki kūdikiui sueis šeši mėnesiai, ir ši vakcina apsaugo pirmus dvejus metus. Vėliau jau vaikai nėra skiepijami. Tėvai, išgyvenę roto viruso „košmarą“, vis dažniau renkasi šį skiepą“, – kalba gydytoja.Į klausimą, ar savo praktikoje turėjo vaikų, sirgusių meningokoku, gydytoja sakė: „Prieš kelerius metus turėjau. Buvo man labai neramu… Bet svarbiausia, kad spėjom laiku pastebėti, ir viskas baigėsi gerai“. Nuo meningokoko yra skiepijami ir vaikai, ir suaugusieji.
Žmonės bijo skiepų sukeliamų reakcijų
Anykščių PSPC dirbanti bendruomenės slaugytoja Gitana Kvedarienė, pasak šios įstaigos direktorės Sonatos Steniulienės, yra žmogus, viską žinantis apie skiepus. Paklausta, ar pastebinti „antiskiepų“ protrūkį, G. Kvedarienė teigia: „Didelio bumo nėra. Kadangi dar dirbu ir su vaikų ligų gydytoja, tenka susidurti su tėveliais, kurie atsisako skiepų, tačiau tai nėra daroma masiškai. Labiausiai tėvai bijo reakcijų, kurias gali sukelti skiepai. Visiškai normalu, kad po skiepo vaikui šiek tiek pakyla temperatūra, parausta, patinsta skiepo vietoje. Ir suaugusiam žmogui tokie požymiai po skiepo yra visiškai natūralu. Pavyzdžiui, pasiskiepijus nuo stabligės, tikrai gali ir patinti ranka, ir būti skausminga, bet tai greitai praeina. Ir kas tada yra baisiau – ar tokia vietinė reakcija po skiepo, ar liga, kurią skiepais galima suvaldyti…“Nors, pasak G. Kvedarienės, yra tėvų, kurie labai atsargiai žiūri į skiepus, bet yra ir tokių, kurie vaikus skiepija visais įmanomais skiepais ir dar paklausia, ar jau daugiau tikrai nuo nieko negalima paskiepyti.
Populiarėja skiepai nuo erkinio encefalito
G. Kvedarienė ypač išskiria skiepus nuo erkinio encefalito ir gripo. „Jeigu anksčiau nuo erkinio encefalito žmonės skiepydavosi prieš vasarą, prieš erkių aktyvumo sezoną, tai dabar skiepijasi visus metus, nes jau pasitaiko atvejų, kai erkė įsisiurbia ir vasario ar kovo mėnesį. Neseniai atėjo pasiskiepyti 83-ejų vyras, kuris sakė ypač mėgstantis grybauti, būti miške, bet dėl erkių baimės vengiantis tai daryti. Pasak jo, pasiskiepijęs bent jau ramiau jausis, nes jeigu ir susirgs, tai tikėtina, kad ligos eiga bus gerokai lengvesnė. Taigi, žmones tikrai kviečiu skiepytis nuo šios baisios ligos, baisios savo pasekmėmis ligos“, – sako pašnekovė.
Pasak G. Kvedarienės, dabar jau nebereikia ir eiti į mišką, kad parsineštum erkę. Jų pilna ir miestų parkuose, paplūdimiuose ar tiesiog pievutėse. Erkių savo kailyje į namus gali parnešti ir keturkojai augintinai. Todėl grįžus ir pasivaikščiojimo lauke būtina atidžiai apžiūrėti šuns ar katės kailį.
Nemažai diskusijų visuomenėje kelia ir skiepai nuo gripo – vieni kasmet skiepijasi nuo šios ligos, kiti perserga lengva gripo forma, tačiau, deja, kasmet pranešama ir apie mirtimi pasibaigusias gripo komplikacijas. Nuo gripo nemokamai yra skiepijamos nėščios moterys, 65 metų ir vyresni asmenys, tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, globos ir slaugos namų gyventojai, medicinos darbuotojai. „Kasmet tenka skiepyti tuos pačius senjorus, kurie jau rugsėjo pabaigoje skambina ir klausia, ar jau turime vakciną. Jie džiaugiasi, kad pasiskiepijus pavyksta išvengti gripo…“ – kalba bendruomenės slaugytoja G. Kvedarienė.
Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusai mutuoja. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų. Gripo skiepai nuo ligos apsaugo vidutiniškai 12 mėnesių. Jau po 6 mėnesių nuo skiepo antikūnių organizme sumažėja dvigubai. Kasmet yra pagaminama nauja vakcina, kuri geriau atitinka cirkuliuojančius gripo virusus.