Vos prie kelis metus „sukurta“ Obuolinių šventė Anykščiuose – lyg paskutinis atsisveikinimas su vasara. Vieni anykštėnai skuba aplankyti mugę, kiti tiesiog eina pasižmonėti – dainų paklausyti, šokių pasižiūrėti.
Ar dera ši šventė prie kultūriniu, literatūriniu, turizmo miestu save įvardijančių Anykščių?
„Anykšta“ pašnekovų klausė, galbūt mažesnis renginių kiekis leistų juos padaryti kur kas kokybiškesniais? Gal jau gana tų pačių šokių ir dainų?
Bronė LUKAITIENĖ, buvusi LR Kultūros ir švietimo ministrų Dariaus Kuolio ir Dainiaus Trinkūno patarėja kultūrai, taip pat kelių Anykščių rajono merų patarėja kultūrai, visuomenininkė:
– Obuolinės man pirmiausiai asocijuojasi su aplink Anykščiais augančiais didžiuliais obelų sodais. Ir tikrai ne, kaip kažkada teko girdėti, su meru Sigučiu Obelevičiumi.
Savaitgalį vykę renginiai man ne visai asocijuojasi su Obuolinėmis: buvo skaitomi žydų vardai, kas yra bendra visai Lietuvai – tokie renginiai vyksta visoje šalyje; taip pat Sakralinio meno centre vyko paveikslų paroda pardavimas – tai irgi naujas reiškinys mūsų rajone. Bet visi šie renginiai nieko neturi bendro su Obuolinėmis. Beje, mačiau papuošimus iš obuolių miesto centre – na, man jie nelabai patiko.
Gal reikėtų nesuplakti visų renginių į vieną, nes gali pasimesti, kokiame renginyje iš viso dalyvauji…
