Rugsėjo 1-ąją „startavo“ Antano Baranausko ir Antano Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus tinklalapio skyrelis „Anykščių siauruko stoties viršininko istorijos”.
Tai mažojo geležinkelio ekspozicijos filialo svarbiausio gido bei siauruko įdomybių tyrinėtojo Raimondo Guobio kelios dešimtys smagiu stiliumi parašytų istorijų.
Stoties viršininkas įžangoje primena apie didelę laimę keliauti ir dar didesnę – pasilikti vietoje, išminties ieškant ne plotmėje, bet gelmėje ir kviečia šių laikų skubantį ar tiesiog vis greitėjančio laiko srauto nešamą žmogų stabtelėti. Kad ir geriant kavos ar angliškos arbatos puodelį paskaityti trumpą istoriją, pasakojimą, kuriame yra ne tik pati istorija, veiksmas, pasakojimas, tačiau ir beveik visada užčiuopiama užkoduota gilesnė mintis, skatinanti pamąstyti.
Istorijos sukonstruotos originaliai, jos visos remiasi į siaurojo geležinkelio stoties erdvę, tačiau skrieja į tolimiausius kraštus, amžius, panyra į istorijos gelmes. Pradeda nuo Amerikos, čia, viršininko kabinete, apsilankiusių JAV ambasadorių istorijų, po to ir apie moterį iš Tokijo, ir apie linksmąsias prancūzaites, merginą iš Odesos, smagiąją dviratininkę, atmynusią iš Piterio.
Čia ir pasakojimai apie dažnai viešinčius latviukus ir apie retai užsukančius estus, apie mūsų tautinių mažumų piliečius, įvykius, atsiremiančius į siauruko pradžios – 1899 metus, ir apie čia sukamus kino filmus: „Didįjį traukinio apiplėšimą“, „Laiškus Sofijai“ – ir apie geležinkelio temos neužkabinusią senąją Tado Blindos istoriją, ir apie tikriausią geležinkelių išdykėlį Džeką Londoną, ir „geolobius“, apie istorinių geležinkelių festivalį, ir apie „Plieno džiaugsmą“, ir tiesiog apie Kristiną…
Tereikia įeiti į puslapį www.baranauskas.lt, pasukti informacijos juosta žemyn ir šiokiame tokiame užkampyje surasti skyrelį su viršininko istorijomis.