2024 11 09 16.00 val. Leliūnų bažnyčioje vargonininkas, klavesininkas ir dirigentas Vilimas NORKŪNAS pristato unikalią ir vienintelę tokią Lietuvoje solinę koncertinę programą organetui (nešiojamiesiems vargonėliams) ir didiesiems vargonams, atskleisdamas jų atsiradimo istoriją nuo seniausių išlikusių muzikinių šaltinių (kodeksų). Tad koncerte išgirsite Viduramžių, taip pat XV ir XVI amžiaus sandūroje gyvavusią itin įdomią bažnytinę muziką, išsaugotą rankraščiuose, chorinėse kompozicijose ir jų intavoliacijose (paskirų vokalinių kūrinio partijų perrašymas į vieną partitūrą, skirtą groti). Koncertas baigiamas žymiausių vargonų muzikos kompozitorių sukurtais ankstyvojo baroko kūriniais, saugomais Vilniaus bibliotekose.
Vilimas Norkūnas gimė 1981 m. balandžio 13 d. Vilniuje. Muzikinį kelią pradėjo M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kur mokėsi smuiko, vėliau – dirigavimo ir vargonų specialybių.
Vilimas Norkūnas – vienas iš nedaugelio Lietuvos vargonininkų, atsidavusių Senajai muzikai. Po jo pirštais muzika kalba, alsuoja kaip gyva. Net ir grodamas romantinę muziką, sukuria įspūdį, kad instrumentas geba būti lankstesnis, negu jam leidžia jo fizikinės savybės. Vilimą lengvai užburia istoriniai renesansiniai ir barokiniai vargonai, kuriais jam tenka groti užsienyje. Instrumentai tarsi asmenybės kalbina jį, o jis – juos. Tuo tarpu organeto grojimo specifikacija primena griežimą smuiku. Tuos nešiojamus rankinius vargonus dažniausiai matome atvaizduotus Šv. Cecilijai skirtuose paveiksluose.
Grodamas vargonininkas viena ranka turi reguliuoti dumplių spaudimą, o kita – klavišais išgauti melodijas, groti dviem ar net trimis balsais. Yra ir iššūkių: jei per stipriai spustelsi dumples – instrumentas žviegs, o jei per silpnai – jis švilps. Tad reikia tikros meistrystės, kadprakalbintum instrumentą dainuoti, frazuoti, ir pasakoti istorijas.
Vilimas Norkūnas jau antri metai stažuojasi Bolonijoje (Italija) pas organeto ir klavesino muzikos atlikėją bei žymiosios Tagliavini istorinių muzikos instrumentų kolekcijos kuratorę Catalina Vicens.
V. Norkūnas Zalcburgo Mocarteumo universitete (Austrija) baigė vargonų koncertinio skyriaus ir sakralinės muzikos dvejas bakalauro studijas (prof. Heriberto Metzgerio vargonų klasėje), o 2011 metais Graco menų universitete metais baigė sakralinės muzikos ir vargonų magistro studijas (prof. Ulricho Waltherio vargonų klasėje). 2014 metais šiame universitete diplomu su pagyrimu baigė Senosios muzikos-klavesino studijas prof. Michaelio Hellio klasėje.
Dar kunigaikščio Gedimino laikais Vilnius tapo multietniniu ir multikultūriniu miestu, kuriame ilgus amžius kartu gyveno ir sugyveno įvairių tautų ir konfesijų žmonės. Specifinį Vilniaus renesanso epochos muzikinį kultūrinį klimatą kūrė Italijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitų šalių meistrai. Ryškų sakralinės muzikos pėdsaką čia paliko kompozitorius Heinrichas Finckas (apie 1445–1527). O Žygimantui Augustui tarnavęs vienas žymiausių to meto liutnininkų – Valentintas Bakfarkas (1507–1576) išleido jam dedikuotą kompozicijų rinkinį. Vilimo Norkūno koncertinė programa neišsiverstų be fantastiškųjų italų renesanso muzikos kompozitorių – Girolamo Cavazzoni (1520– 1577) ir Luzzasco Luzzaschi (1545–1607) šedevrų.
Kita stotelė – susijusi su Vilniaus bibliotekose saugomomis tabulatūromis ir jose randamomis kompozicijomis, t. y. Orlando di Lasso, Andrea Gabrieli ir Girolamo Frescobaldi kūriniais vargonams. Ir paskutinis sustojimas – tai susitikimas su meistriškais tokatų ir kitų vargoninių žanrų muzikos kūrėjais: Michelangelo Rossi ir Johann Jacob Froberger.
Koncertas skiriamas Leliūnų šv. Juozapo bažnyčios 120-ajam gimtadieniui!