Gal ir ne revizorius, gal paprasti tikrintojai, bet patikrinimo reidai visada ir visų priimami su nerimu. Ne išimtis buvo ir tarybiniais metais – tikrinimai tikrinamiems turėjo kelti ne mažesnį stresą, nei dabar, o gal net didesnį, juk apie aptiktas negeroves parašys „Kolektyvinis darbas“…
Kaip mus aptarnauja?
„Kaip mus aptarnauja?“ – tokiu pavadinimu buvo pavadintas straipsnelis apie viešojo maitinimo įstaigų Viešintose, Troškūnuose ir Kavarske tikrinimą 1975 metais. Tikrinimą vykdė „Komjaunimo prožektoriaus“ štabo reido grupė…
Iš tikrintų maitinimo įstaigų, grupė daugiausia priekaištų turėjo viešintiškiams. Maža to – kai kurie pažeidimai buvo sistemingi, daromi kartas po karto, kurių pašalinimui, akivaizdu, buvo bandoma imtis viešumo: „Keisti dalykai darosi Viešintose. Užtenka pavartyti sanitarinį žurnalą ir įsitikinsi, jog valgyklos sanitarinė būklė kartais tikrinama net po du kartus į mėnesį. Aktai seka vienas paskui kitą. O juose kartojasi beveik vieni ir tie patys nurodymai (daržovių sandėlyje įrengti aptvarus, sutvarkyti kanalizaciją, sutvarkyti sanitarinius taškus ir pan.). Nurodomi trūkumų pašalinimo terminai, po aktais visur Troškūnų visuomeninio maitinimo direktoriaus Vytauto Medišausko rezoliucija su parašu: „susipažinau“. Taigi kodėl direktorius nevykdo tų nurodymų, su kuriais yra gerai susipažinęs, kodėl kiekvieną kartą tenka daryti vienas ir tas pačias pastabas? Kyla klausimas – kiek laiko gali būti pažeidinėjamos sanitarinės normos?
Juodu ant balto patikrinimo aktuose viešintiškiams buvo primenama, jog neveikia mėsos plovimo kriauklė. Radom ją neveikiančią ir dabar. Kaip buvo bulvės suverstos į vieną krūvą, taip ir šiandien tebeguli, o ant jų, kaip lašėjęs, tebelaša pro kiauras lubas vanduo. Pastovios čia bėdos ir su indų plovimu. Trečiojo perplovimo vanduo turėtų būti apie plius 70 laipsnių, dabar gi jis buvo vos šiltas. Nėra ko stebėtis, jei išplauti indai tebelieka riebaluoti. Reido grupei pareikalavus, kai kurie indai buvo perplauti iš naujo. Bet kiekvieną kartą pirštu neparodysi, nestovėsi šalia ir nepareikalausi“, – gal ir būtų galima su šypsena priimti tokias mokyklinukams taikytas primenančias pedagogines priemones, jei nežinotum, kad nuo jų priklausė žmonių sveikata…
Tačiau, pasirodo, tikrintojai priekaištų turėjo ne tik dėl sanitarinių sąlygų, bet ir dėl visaverčio arba kaip galima sakyti – subalansuoto, maitinimo: „Ne visai gerai Viešintose organizuojamas ir moksleivių maitinimas. Savaitinis meniu visiškai nesuderintas nei su medikais, nei su sanitarine- epidemiologine stotimi. Jame nėra žuvies patiekalų, pasigendama varškės produktų. Kaip nekeista, bet iš anksto nežymimos ir patiekalų kainos“, – toliau kritikavo „Komjaunimo prožektorius“.
Tačiau tikrintojai rado ir gerų dalykų: „Kalbant apie valgykloje gaminamų patiekalų įvairovę, maloniai stebina turtingas sausio 14 dienos (mūsų lankymosi metu) valgių stalas. Ypač gausus šaltų užkandžių pasirinkimas. Bet prisimenant nesenus vietos gyventojų nusiskundimus dėl skurdaus asortimento, su išvadomis neskubėsime. Parodys ateitis“, – vis tik rūsčia, nors ir su juntamu pakilimu, gaida baigia tikrintojai.
Panašu, kad tikrinimuose dalyvavo iš tiesų idėjiniai komjaunuoliai, nes kai kurios jų pastabos tikrai duoda minčių pamąstymui: „Tiek Viešintose, tiek Troškūnuose pavartėme lankytojų atsiliepimų knygas. Į akis krito tai, jog įrašai su padėkomis, su pagiriamaisiais žodžiais, daugumoje be pavardžių ir adresų arba tai neįskaitomai parašyta. Tačiau kritinių pastabų ir rašysena aiškiai įskaitoma, ir jų autoriai kažkodėl nebijo nurodyti nei savo pavardės, nei adreso. Kalbant apie pagiriamųjų įrašų autentiškumą, peršasi nelabai gražios mintys“, – panašu, kad gudraujančius bandė demaskuoti tikrintojai.
Geriausiai tikrintojai įvertino Kavarsko kavinę: „Bene geriausia švara ir tvarka džiugino kavinės bufete, kuriame šeimininkavo darbo veteranė Angelė Jokubėnienė. Didelis konditerijos gaminių, šaltų užkandžių pasirinkimas, greitas ir malonus aptarnavimas“, – tai turbūt patys pozityviausi atsiliepimai iš viso reido. Tačiau įsijausti nereikia: „Bet ir Kavarske galima aptikti juodų krislų, kurie yra pačių darbuotojų aplaidumo rezultatas. Mažoka tvarkos buitinėse patalpose bei kavinės personalo drabužių spintose. Ir vandens nutekėjimo kranai dar ne visur tinkamai sutvarkyti, kartojasi kai kurie patiekalai: vakar žirniai, šiandien žirniai…“, – pasakoja autorius ir priduria, kad didžiausia problema Kavarsko kavinėje – dėl vandens, o jei tiksliau – dėl jo nestabilaus tiekimo. „Pagal sudarytą sutartį, kavinei vandenį tiekia sviesto gamyklos Kavarsko cechas. Taigi, pienininkams nederėtų ignoruoti ir laužyti pačių pasirašyto susitarimo. Metas principingai ir sąžiningai vykdyti savo pažadus“, – didaktiškai konstatavo tikrintojai.
Tikrino ir pionierius
Maitinimo įstaigų tikrinimas daugiau nei suprantamas esant bet kokiai santvarkai. Tačiau kiekviena sistema, jei nori būti ilgalaikė, turi rūpintis naujų kadrų ruošimu. Tai paaiškina kodėl buvo rengiami ir pionierių organizacijų tikrinimai.
„1974 metų rugpjūčio mėnesį Arteke vyko VI- asis Visasąjunginis pionierių sąskrydis, kuriame buvo priimti naujo Visasąjunginio pionierių būrių maršo „Visada pasiryžęs“ etapo nuostatai, skirti tarybinės liaudies Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 30-mečiui. Propaguodama VI- to Visasąjunginio pionierių sąskrydžio medžiagą, rajoninė pionierių taryba buvo paskelbusi pionierių kambarių apžiūrą.
Nemažai vertingos metodinės medžiagos yra sukaupta Svėdasų, Viešintų, Kavarsko, Anykščių J.Biliūno vidurinių, Kunigiškių, Aulelių, Dabužių aštuonmečių mokyklų pionierių draugovėse.
Šių mokyklų pavyzdžiu vertėtų pasekti Burbiškio, Surdegio, Juostininkų aštuonmečių mokyklų pionierių draugovėms, kuriose tikrinimo metu metodinės medžiagos visai nebuvo“, – smerkė už blogą darbą su jaunimu tikrintojai. Tačiau dar klausimas ar „pasmerktieji“, žvelgiant iš dabarties perspektyvos, negalėtų pasakyti, kad taip jie „griovė komunizmą iš vidaus“ ar „kovojo su sistema“.
Kaip turėjo atrodyti pionierių agitacija? – „Gerai ir skoningai sutvarkytos draugovės lentos J.Biliūno, Svėdasų, Viešintų, Kavarsko vidurinėse bei Andrioniškio, Aulelių, Dabužių, Kunigiškių aštuonmetėse mokyklose. Šių mokyklų draugovių lentose plačiai išreklamuotas Visasąjunginis pionierių maršas „Visada pasiryžęs“, čia ryškiau atsispindi maršo maršrutai, kuriais sėkmingai žygiuoja pionieriai.
Į darbą su pionieriais reikėtų aktyviau įtraukti šefuojančias organizacijas, komjaunuolius gamybininkus“, – instruktavo rajono pionierių tarybos pirmininkė D.Katuokienė.
„Pionierių būriuose sustiprėjo internacionalinė veikla, pionieriai aktyviau įsijungė į politines kampanijas taikai ginti. Jaunieji leniniečiai įsijungė į Visasąjunginį piešinių konkursą „Sveika, pergale!“ ir respublikinį konkursą „Saliutas“, skirtą pergalės 30- mečiui. <…> Neblogai draugovės dalyvauja ir operacijose „Milijonas – Tėvynei“, „Ordinas – mūsų namuose“.
Nemažai metalo laužo turi surinkę Kavarsko, Anykščių II vidurinių bei Ažuožerių aštuonmetės mokyklos moksleiviai. Pionieriai BAM- o statybininkams mezgė kojines, pirštines, rinko lietuviškas plokšteles, todėl su naujametiniais sveikinimais iškeliavo ir siuntinys su 36 poromis pirštinių ir 15 porų kojinių.
Gerinant pionierių būrio ir draugovės veiklą, didelis vaidmuo tenka vyr.pionierių vadovams, klasių vadovams, būrių vadovams“, – naudojantis apžiūra „teisingai“ komunistiškai jaunimą auklėjo tikrintojai.
Tačiau jei yra apžiūra – konkursas, tai turi būti ir jų nugalėtojai: „Suvedus rajoninės pionierių kambarių apžiūros rezultatus, pirmoji vieta vidurinių mokyklų tarpe pripažinta Anykščių J.Biliūno vidurinės mokyklos A.Ubagevičiaus pionierių draugovei. Antroji vieta – Svėdasų vidurinės mokyklos J.Gagarino pionierių draugovei ir trečioji vieta – Troškūnų vidurinės mokyklos A.Binkio pionierių draugovei.
Aštuonmečių mokyklų tarpe pirmauja Dabužių aštuonmetės mokyklos pionierių draugovė, antroje vietoje – Andrioniškio aštuonmetės mokyklos ir trečioje – Aulelių aštuonmetės mokyklos pionierių draugovės“, – iš esmės apie tai, kaip draugovės pasidavė komunistiniam muštrui rašė „Kolektyviniame darbe“.
Pabaigai – reidas kelyje
Reidai keliuose – ir dabar bene patys populiariausi tikrinimai. Buvo jie ir aštuntojo dešimtmečio viduryje. Tačiau žinių apie juos pateikiama ne per daugiausiai, daug dažniau vairuotojai mokyti vairuoti saugiai ir pasakota apie nelaimėmis pasibaigusias automobilių avarijas. Tačiau vieno patikrinimo Anykščių mieste aprašymą vis tik užtikome: „Kartu su rajono vidaus reikalų skyriaus valstybinės autoinspekcijos darbuotojais išvykome į eilinį budėjimą miesto gatvėse. Stebime Baranausko aikšte pravažiuojantį transportą. Štai, pravažiuoja sankryžą autobusas 33-38 LIS. Neparodęs posūkio signalo, jis suka į kairę. Sustabdėme. Pasirodo, kad posūkio signalas neveikia. Eismo taisyklės draudžia naudoti transporto priemonę tokioje būklėje. Jei posūkių signalai sugedo kelyje, reikia tuoj pat gedimą pašalinti, o jei nepavyksta – grįžti į garažą, įspėjamuosius posūkio signalus rodant ranka. Šio autobuso vairuotojas to nepadarė, už ką jis buvo nubaustas.
Taikos gatvėje sustabdėme vaikiną ir merginą, einančius viduriu važiuojamosios gatvės dalies ir paklausėme, kodėl pažeidžia eismo taisykles. Šie apstulbo. Girdi, mes taisyklių nepažeidėme. Teko jiems priminti, kad važiuojamoji dalis skirta auto ir arklių transportui, o ne pėstiesiems.
Atrodo, kad čia kalbama apie smulkmenas. Bet dėl tokių smulkmenų įvyksta avarijos, nukenčia ne tik patys eismo taisyklių pažeidėjai, bet ir niekuo dėti žmonės“, – tokią trumpą, bet pamokančią visuomeninio autoinspektoriaus V.Mažvylos žinutė buvo publikuota laikraštyje.
-ANYKŠTA