Daugiausiai anykštėnų pernai į užsienį emigravo ir, žinoma, dirbti ne pačių prestižkiausių darbų, iš kurorto statuso siekiančio Anykščių miesto. Miestą praėjusiais metai paliko 124 gyventojai. Vidmanto ŠMIGELSKO nuotr.
Anykščių rajonas per metus neteko tiek darbingų gyventojų, kiek jų gyvena maždaug visoje vienoje didesnėje Anykščių rajono gyvenvietėje.
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, 2016 metais išvykimą iš rajono į užsienį deklaravo 382 gyventojai.
Žmonės bėga ieškoti sotesnio duonos kąsnio ne tik iš Anykščių. Nepriklausomybės aušroje -1990 – aisiais turėjusi 3 mln. 694 tūkstančius gyventojų Lietuva per 27 metus neteko penktadalio piliečių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metų pradžioje Lietuvoje suskaičiuota 2 mln. 889 tūkstančiai gyventojų.
Emigruoja ir iš Anykščių,
ir iš rajono kaimų
Daugiausia gyventojų pernai į užsienį emigravo iš kurorto statuso siekiančio Anykščių miesto – 124. Iš Anykščių seniūnijos gyventi ir dirbti į užsienį pernai išvyko 120, Kavarsko seniūnijos – 27, Kurklių seniūnijos – 24, Troškūnų seniūnijos – 22, Debeikių seniūnijos – 20, Svėdasų seniūnijos – 17 gyventojų. Skiemonių seniūnijoje pernai į užsienį emigravo 10, Traupio seniūnijoje – 9, Andrioniškio seniūnijoje – 5, Viešintų seniūnijoje – 4 gyventojai.
Deklaracijos tikrųjų
emigracijos mastų
neatskleidžia
Anykščių seniūnijos, iš kurios, lyginant su kitomis rajono seniūnijomis, į užsienį emigravo daugiausiai gyventojų, seniūnas Eugenijus Pajarskas „Anykštai“ sakė, kad savivaldybės administracijos pateiktais skaičiais apie išvykusius nelinkęs tikėti.
„Skaičiai galbūt turėtų būti dar didesni. Tie, kurie išvažiavę mokytis ir pristato seniūnijai pažymas, jie gyvenamosios vietos pakeitimo nedeklaruoja. Deklaruoja tie, kurie dirba. Ir paskutiniu momentu gavosi taip, kad dauguma žmonių, kurie atvažiavo čia atostogauti, jie jau Anykščių seniūnijoje negyveno kokius trejus – ketverius metus. Man teko susitikti ir šnekėtis su tais žmonėmis. Jie paprasčiausiai išvykimą iš Anykščių seniūnijos deklaravo dėl sveikatos draudimo mokesčių. Tas skaičius dėl valstybės mokestinės sistemos ir išaugo“, – sakė E. Pajarskas.
Anot Anykščių seniūnijos seniūno E. Pajarsko, pagrindinės seniūnijos gyventojų emigracijos į užsienį kryptys – Norvegija, Anglija ir Airija. Kiek mažiau gyventojų išvyko į Vokietiją, Daniją.
„Dažniausiai emigruoja gyventojai iš priemiestinių kaimų – Naujųjų Elmininkų, Ažuožerių, Piktagalio, Šlavėnų“, – sakė E. Pajarskas.
Kai kuriems išvykusiems į užsienį, anot E. Pajarsko, gan gerai sekasi.
„Vienas žmogus neseniai pildė išvykimo iš seniūnijos dokumentus. Danijoje jis turi sukūręs metalo gamybos įmonę. Pasakojo, kad sekasi gerai. Anksčiau Anykščių rajone šis žmogus užsiėmė baldų gamyba“, – pasakojo E. Pajarskas.
Anykščių seniūnijos duomenimis, nuo 2005 iki 2016 metų per metus į užsienį emigravo maždaug po 80 gyventojų, tačiau dėl to seniūnijoje nepadaugėjo tuščių ir apleistų sodybų.
„Išvažiuoja jaunesni žmonės. Rubikiuose keletas šeimų yra išvažiavę į užsienį, bet sodybos stovi, jų neparduoda, nes žada čia sugrįžti“, – sakė E. Pajarskas.
Užsienyje alga didesnė,
o mėsa tiek pat kainuoja
Kavarsko seniūnijos seniūnas Algirdas Gansiniauskas pastebėjo, kad emigracija tiek seniūnijoje, tiek ir visame Anykščių rajone yra neišvengiama.
„Kaip žmogus gali nevažiuoti? Jeigu ten alga keturis kartus didesnė, o mėsa tiek pat kainuoja. Sunku čia pragyventi žmonėms“, – išgirdęs „Anykštos“ klausimą apie emigracijos mastus Kavarsko seniūnijoje, kalbėjo A. Gansiniauskas.
Seniūno žiniomis, kavarskiečiai dažniausiai emigruoja į Angliją ir į Airiją.
„Dirba žmonės prekyboje, fabrikuose, daržuose. Žmonės turi užsienyje jau įsitvirtinusių pažįstamų. Dabar niekas į užsienį taip aklai nevažiuoja. Tas važiavimas „na ura“ kaip jau ir baigėsi. Daugiausia važiuoja jaunimas. Tendencijos panašios kaip ir visoje Lietuvoje. Į užsienį „išvažiavo“ Prienai, dar kažkuris miestas. Iš Lietuvos pernai išvažiavo 51 000 gyventojų, kaip rašė spauda. Tai čia tiek pat, kaip keturi Anykščiai“, – kalbėjo A. Gansiniauskas.
Praėjusį rudenį į Seimą kandidatavęs ir jį nepatekęs A. Gansiniauskas pastebėjo, kad tolimesni emigracijos mastai priklausys nuo bendros šalies ekonominės padėties.
„Mano sūnūs vienas dirba Kaune, kitas – Vilniuje. Čia kaip kas „užsikabina“. Labai džiaugiuosi, kad abu anūkai vietoje. Bet jei nepragyventų čia, Lietuvoje, ir jie važiuotų kažkur ieškoti geresnio gyvenimo. Vaikus mokome, auklėjame, o po to jie jau patys savo gyvenimus gyvena“, – pokalbio metu apie savo šeimą pasakojo A. Gansiniauskas.
Emigruoti nebeliko kam
Kurklių seniūnijos seniūnas Algimantas Jurkus atskleidė, kad šios seniūnijos jaunus, išsilavinusius ir darbingus gyventojus labiausiai traukia Švedija. Šioje šalyje medienos apdirbimo verslą plėtoja buvęs kurklietis Laimontas Sabaliauskas, todėl, anot seniūno, labai daug kukliečių yra išvykę ten dirbti.
„Seniūnijos gyventojai išvykimą deklaruoja į Norvegiją ir Angliją, tačiau daugiausiai – į Švediją“, – sakė A. Jurkus, pabrėždamas, kad didžioji dalis kurkliečių emigravo prieš penkerius ar dešimt metų.
„Dabar jau nebėra seniūnijoje žmonių, kurie dar galėtų emigruoti į užsienį. Tie patys, kurie anksčiau buvo išvažiavę į užsienį, dabar deklaruoja gyvenamąją vietą, todėl tik atrodo, kad išvyksta vis nauji ir nauji žmonės“, – apie emigracijos tendencijas seniūnijoje pasakojo A. Jurkus.
Kurklių seniūnijos seniūnas skaičiuoja, kad emigracija palietė kone kas antrą kurkliečių šeimą.
„Jeigu jie visi sugrįžtų į Kurklius, miestelyje nebūtų 40 tuščių namų… Kai kurie iš užsienio sugrįžta, puoselėja turimas sodybas, bet sugrįžta tik pavasaroti. Yra vienetai, kurie iš užsienio sugrįžę visam, tačiau gyvena didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – gan apie liūdną seniūnijos vaizdą pasakojo A. Jurkus.
Didžiausias – gerų
darbuotojų stygius
UAB „2 plius“, kuri valdo bendrovių „Anykščių ratas“, „Kautra“ , „Vaja Farm“, „Agrolinija“ ir kitus akcijų paketus, akcininkas ir direktorius Vygantas Šližys „Anykštai“ sakė negalintis pasakyti, kad dėl emigracijos pajutęs darbuotojų stygį.
„Pavyzdžiui, gerų vairuotojų, kuriais gali pasikliauti, stygius buvo visada. O vairuotojų „kabutėse“ ir dabar yra pakankamai. Dėl darbuotojų stygiaus tikrai negalėčiau skųstis. Atlyginimai mokami laiku, jie nėra maži, bet žvelgiant plačiau, žinoma, gerų specialistų trūkumas jaučiamas“, – sakė V. Šližys.
Tai, kad vien pernai iš Anykščių rajono gyventi ir dirbti į užsienį išvyko 382 gyventojai, anot V. Šližio, yra didelis skaičius.
„Manau, kad čia tokia emigracijos banga. Kol pragyvenimo lygis tarp Lietuvos ir išsivysčiusių šalių toks didelis, nieko čia nepadarysi. Žmonės ieškojo geresnio gyvenimo ir ieškos. Kam jam persikvalifikuoti, kai gali išvažiuoti ir dar užsienyje tarp lietuvių draugų rasti? Bet emigracija iš skurdesnių šalių, tokių, kaip Baltarusija ar Ukraina, dar didesnė ir iš ten žmonės emigruoja pas mus. Vien transporto sektoriuje Lietuvoje dabar iš tų šalių dirba apie 10 000 darbuotojų. Kaip priverstinai emigrantus sugrąžinsi į Lietuvą? Aišku, kad nesugrąžinsi“, – sakė V. Šližys.
Gali nebelikti ne tik kam
dirbti, bet ir pramogauti
UAB „Deivana“ ir „Adovis“, teikiančių turizmo verslo paslaugas, akcininkas ir direktorius Deividas Dilys taip pat sakė, kad dėl anykštėnų emigracijos į užsienį darbuotojų stygiaus nepajautęs. Bent jau pernai.
„Pernai darbuotojų stygiaus nepajutau. Sakyčiau, kad netgi buvo daugiau galimybių darbuotojų pasirinkti. Į didžiąją dalį pareigybių darbuotojams nereikalinga tam tikra patirtis, mes juos apmokome, todėl man gal buvo ir paprasčiau. Jei kažkam reikia specialisto, kuris turi kažkokią patirtį, tada jie, neabejoju, gal ir susiduria su problemomis“, – optimistiškai buvo nusiteikęs D. Dilys, pabrėždamas, kad jo įmonėse daugiausiai dirba jaunimas.
D. Dilio manymu, į užsienio šalis daugiausia emigruoja 18 – 40 metų rajono gyventojai.
„Tendencija vienareikšmiškai yra bloga. Aš po poros mėnesių pradėsiu ieškoti darbuotojų, galbūt tada ir pajusiu, kad išvažiavo tas segmentas, kurio man reikia? Mokūs yra tie žmonės, kurie dirba toje pačioje Lietuvoje ir čia pinigus išleidžia. Kaip sakau, lazda turi du galus. Tai ne tik kad nebus kam dirbti, bet ir, mano atveju, kam pramogauti“, – sakė D. Dilys.
