Šovenių seniūnaitis ir bendruomenės pirmininkas dirba išvien

Septynetą kilometrų nuo Kavarsko, seniūnijos centro, nutolęs Šovenių kaimas tris dešimtmečius buvo „Atžalyno” kolūkio centrine gyvenviete. Tą mena aptrupėjusios raidės ant nenaudojamo dviaukščio buvusio kolūkio administracijos ir kultūros namų pastato.
Dabar gyvenimas verda šalia esančiame buvusios mokyklos pastate, kur įsikūrusi Budrių bendruomenė, vienijanti Šovenių, Budrių ir dar kelių mažų kaimelių žmones. Šių kaimų žmonės yra draugiški, bendruomeniški, kartu švenčia, linksminasi ir užjaučia vienas kitą nelaimėje. Šoveniuose gyvenamąją vietą deklaruoja per 100 gyventojų.

Didžiausia problema –
dulkėti ir duobėti keliai

Šoveniai – seniūnaičio Romualdo Sunklodo tėviškė. Čia augo, mokėsi, visus jis pažįsta, ir jį visi žino.Tėvai Antanas ir Alfonsa Sunklodai tebegyvena Šoveniuose. „Gal 1991–aisiais tėtis vienas pirmųjų rajone pradėjo ūkininkauti. „Sukūręs šeimą 10 metų gyvenau Kaune, tačiau vėliau sugrįžęs į gimtinę perėmiau ūkį, – sakė R. Sunklodas, sukūręs vieną stipriausių augalininkystės ūkių Kavarsko seniūnijoje. Įsitvirtinti padėjo tėvai ir kasmetinės gyvenimiškos pamokos”. Dabar seniūnaitis su Anykščių vaikų lopšelyje darželyje dirbančia žmona Danguole gyvena jaukioje, išpuoselėtoje sodyboje prie Kavarsko, tačiau visas jų ūkis yra Šoveniuose, ten gyvena tėvai ir tame pačiame kaime gyvenantis brolis ūkininkas Kęstutis su šeima. Šios šeimos dirba apie 600 hektarų žemės.
R. Sunklodas samdo du darbininkus, ūkyje per atostogas talkina studentai sūnus Justas ir dukra Kamilė. Dukra Viltė – A. Vienuolio progimnazijos penktokė, į antrą klasę eina brolio Kęstučio dukra Sandra.
Pasak seniūnaičio, kaime žmonės geri, lyg ir nėra tokių, kuriuos reikėtų vesti į doros kelią. „Nors jaunimo mažai, didžioji gyventojų dalis jau sulaukę garbaus amžiaus, tačiau kas nori darbo ir veiklos, suranda“, – sakė seniūnaitis.
„Kasdienybę nuskaidrina šventės, renginiai, kuriuose dalyvauja didžioji kaimiečių dalis. Linksmai šventėme Kalėdas, triukšmingai sutikome Naujuosius. Šventę susikūrėme patys, tačiau bene didžiausias krūvis teko bendruomenės pirmininkui Valentinui Gudėnui”, – pasakojo R. Sunklodas, priminęs ir įspūdingą Joninių laužą, tradicines dviračių lenktynes ir kitus renginius.
Seniūnaičio nuomone, gyventojai neretai nusivilia valdžia, kuri žada, tačiau pažadų netesi. Antai nuo kolūkmečio tęsiasi neišsprendžiama kelių problema. „Kolūkmečiu Šovenių gyvenvietėje išlietas asfaltas vėliau išsiduobėjo. Tas duobes užpylus žvyru, asfaltas prapuolė, žmonės dūsta dulkėse. Reikia asfaltuoti ir tuos 7 km iki Šovenių kaimo iš Kavarsko, nes šiuo keliu važinėja Girelės ir dar kelių kaimų žmonės. Bene 20 metų girdime tik pažadus. Kartais valdžios vyrai prasitaria, kad mažai gyventojų, tačiau ar dėl to jie turi būti pasmerkti gyventi prasčiau?”, – retoriškai klausė seniūnaitis, priminęs, kad dėl šių problemų daug raštų prirašyta, valdžios slenksčių numinta ir per kokius vargus vis dėlto pavyko Šoveniuose, už europinius pinigus rekonstruotuose bendruomenės namuose, atidaryti biblioteką – bene vienintelį kultūros židinį kaime.

Dirba nepaisydami intrigėlių

Bendruomenės pirmininkas, A. Vienuolio progimnazijos mokytojas V. Gudėnas dirba bibliotekoje, tad kaimiečiams jis visada pasiekiamas. Pasak jo, bendruomenė vienija 68 narius. Jie moka simbolinį 4 eurų mokestį, kurio užtenka susimokėti už bendruomenės namų sunaudotą elektrą ir vandenį. V. Gudėnas teigė, kad žmonės neskirstomi į narius ar ne, prieš Kalėdas buvo visi aplankyti su dovanėlėmis, o prie Naujametinio laužo susirinko tikrai labai daug žmonių. „Eglutę bendruomenės namuose įžiebėme gruodžio 20–ąją, senuosius palydėjome gruodžio 30–ąją miške. Tuo pačiu pririnkome sausuolių Naujųjų sutikimo vakaro laužui, – ­ pasakojo V. Gudėnas. – Vakarą iki Naujųjų leidome smagiai”. Ir bendruomenės pirmininkas vardijo metų nominantus: “Neskubantys kurti šeimos”, “Ir vis dar vienas (viena)” (dėl suprantamų priežasčių V. Gudėnas pavardžių neįvardijo), ir be jų dar daug vakaro herojų buvo. Kaip antai „Aktyviausias medžiotojas“, nuo šernų ir kiškių saugantis kaimiečių sodus, R. Sunklodas, „Aktyviausias 2016 metų vaikas“ – moksleivė Vaiva Galinytė, „Žmogus – enciklopedija“ – Gražina Radzevičienė, „Metų gėlininkė“ – Danutė Čiukšienė, „Žmogus – skruzdėlė“ – darbštuolis Dainius Dilys, „2016 m. runkelių augintoja“ – Gražina Galinienė, mat runkelis kaime jau tampa retenybe…
Kaimiečiai savo bendruomenės pirmininką gali susitikti bibliotekos darbo valandomis. Pasak V. Gudėno, jam tai irgi labai patogu, nes biblioteka iškovota labai didelių pastangų, o ir pačių gyventojų atkaklumo dėka. Bibliotekos pradžia – gyventojų dovanotos knygos. „Dabar bibliotekos fonduose 2000 knygų, tačiau didžiausia dovana kaimo žmonėms – prieiga prie interneto ir galimybės skaityti bibliotekos prenumeruojamus spaudos leidinius, nes ne visi išgali užsiprenumeruoti laikraštį. Kita vertus, gyvenime pasitaiko mažų intrigėlių. Tačiau savo veikloje nei aš, nei seniūnaitis į jas dėmesio nekreipiame”, – pasakojo V. Gudėnas.