
Sparčiausiai per 25 metus pagal gyventojų skaičių augo Vilnius, Šiauliai ir Kaunas, pirmadienį pranešė Registrų centras.
Sausio 1 dienos duomenis, palyginti su 2000 metų tos pačios dienos duomenimis, Vilniaus mieste šiuo metu yra beveik 190 tūkst. daugiau savo gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių, Šiauliuose – 15,3 tūkst. daugiau gyventojų, Kaune – 14,8 tūkstančio.
Tarp sparčiausiai augusiųjų taip pat yra Klaipėda, kurioje gyventojų skaičius pasipildė 11,9 tūkst., ir Palanga, kurioje gyvenamąją vietą deklaravo 6,1 tūkst. daugiau žmonių.
Anot Registrų centro Registrų tvarkymo direktoriaus Kazio Maksvyčio, pastebima tendencija, kad be didmiesčių sparčiausiai augo šalia jų esančios gyvenvietės.
„Tarp tokių galima paminėti Klaipėdos rajone esančius Derceklius, kur dar 2000-ųjų pradžioje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę kiek daugiau nei 60 asmenų, o šiuo metu tokių yra jau daugiau nei 4 tūkstančiai. Paminėjimo verta ir Vilniaus rajone esanti Riešė, kur gyventojų skaičius per ketvirtį amžiaus išaugo dešimteriopai iki 4,5 tūkstančio“, – teigia jis.
Tarp sparčiausiai augusių gyvenviečių yra Gargždų miestas, kuriame fiksuota 3,5 tūkst. daugiau gyventojų, Kauno rajone esanti Giraitė su papildomais 3,4 tūkst. gyventojų, bei Klaipėdos rajone esantys Trušeliai, kur 2000-ųjų pradžioje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę apie 70 asmenų, o šiuo metu jų skaičius siekia beveik 3,4 tūkstančio.
Miestelių kategorijoje per pastaruosius 25 metus labiausiai gyventojų skaičius paaugo Šalčininkų rajone esančiuose Jašiūnuose – nuo 160 gyventojų 2000-ųjų pradžioje iki 2,5 tūkst. gyventojų šių metų pradžioje.
Anot Registrų centro, tikėtina, kad šis gyventojų skaičiaus pokytis susijęs su teritorijos administracinių vienetų perskirstymu, kadangi šalia esantis Jašiūnų kaimas tuo pačiu laikotarpiu neteko 1,6 tūkst. gyventojų.
Viensėdžių kategorijoje išskiriama Vilniaus rajone esantis Klevinės viensėdis, kur šio tūkstantmečio pradžioje buvo deklaruota dešimt gyventojų, o šiuo metu jų skaičius perkopė tūkstantį.
Tarp labiausiai pagal gyventojų skaičių per pastaruosius 25-erius metus sumažėjusių gyvenamųjų vietovių yra Panevėžys, kur gyvenamąją vietą deklaravo 14,9 tūkst. mažiau gyventojų, taip pat Alytus – 5 tūkst., Biržai – 2,3 tūkst., Rokiškis – 2,1 tūkst., Visaginas – 1,9 tūkst. ir Telšiai –1,8 tūkst. mažiau gyventojų.
Mažesnėse gyvenvietėse gyventojų skaičiaus mažėjimas gali būti siejamas tiek su teritorijos administracinių vienetų pokyčiais, tiek su migracija ar natūralia gyventojų kaita, teigia Registrų centras.
Tarp daugiausiai gyventojų per 25 metus netekusių Lietuvos kaimų yra anksčiau minėtas Jašiūnų kaimas Šalčininkų rajone – 1,6 tūkst. mažiau gyventojų, taip pat tikėtina dėl tų pačių priežasčių beveik 700 gyventojų netekęs Šalčininkų kaimas bei Ignalinos rajone esantis Didžiasalio kaimas, kuris neteko 500 gyventojų.
Iš miestelių labiausiai gyventojų skaičius analizuotu laikotarpiu mažėjo Radviliškio rajone esančioje Baisogaloje – 425 gyventojai, Merkinėje, Varėnos rajone – 425, Krekenavoje, Panevėžio rajone – 370, Vilkaviškio rajone esančiame Pilviškių miestelyje – 370, Šilutės rajone esančiame Žemaičių Naumiestyje – 350.
Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu savo gyvenamąją vietą Lietuvoje yra deklaravę kiek daugiau nei 3 mln. gyventojų.
Iš jų miestuose yra deklaruota daugiau nei 2 mln., kaimuose – apie 840 tūkst., miesteliuose – apie 140 tūkst., viensėdžiuose – apie 10 tūkst. gyventojų.
Registrų centro pateiktais duomenimis, didžiausios pagal gyventojų skaičių gyvenvietės – šalies didmiesčiai Vilnius (612 tūkst. gyventojų), Kaunas (311,5 tūkst.), Klaipėda (165 tūkst.), Šiauliai (117 tūkst.), Panevėžys (88 tūkst.), Alytus (51 tūkst.) ir Marijampolė (36,5 tūkst.).
Tarp kaimų šiuo metu didžiausi yra Domeikava, Kauno rajone (6 tūkst. gyventojų), Riešė, Vilniaus rajone (4,5 tūkst.), Raudondvaris, Kauno rajone (4,3 tūkst.), Dercekliai, Klaipėdos rajone (4,2 tūkst.), Skaidiškės, Vilniaus rajone (4,1 tūkst.), Ramučiai, Kauno rajone (4,1 tūkst.), Ringaudai, Kauno rajone (3,9 tūkst.), Rudamina, Vilniaus rajone (3,8 tūkst.), Giraitė, Kauno rajone (3,8 tūkst.) ir Užliedžiai, Kauno rajone (3,4 tūkst.).
Miestelių kategorijoje daugiausiai gyventojų turi Kauno rajone esantis Akademijos miestelis (3,7 tūkst. gyventojų), Šalčininkų rajone esantys Jašiūnai (2,5 tūkst.), Jonavos rajone esanti Rukla (2,1 tūkst.), Pilviškių miestelis Vilkaviškio rajone (2 tūkst.) ir Vilniaus rajone esantys Mickūnai (1,8 tūkst.).
Daugiausiai gyventojų turintys viensėdžiai yra Vilniaus rajone esanti Klevinė (1,1 tūkst. gyventojų) ir Raisteniškės (0,6 tūkst.), Klaipėdos rajone esantys Klausmyliai (335), Vilniaus rajone esantys Žemieji Rusokai bei Dvariškiai (po beveik 300).
juokdariai.
Lietuvoje vietoje beveik 4 milijonų per nepriklausomybę jau tik apie 2,5 milijono žmonių belikę, ir toliau mažėja, tai koks skirtumas tų atskirų miestpalaikių rodikliai. Gerovės valstybė…
Dar 10-20 metų – ir ate Lietuvėlei. Tuščius plotus galės kas norės pasiimti.
kaimiškuose rajonuose nebeliko darbo, nesvarbu, kad ir mažas algas moka
Šauliiiiaaaaaajaja