Pasaulyje didėjantys emigracijos mastai primena Didįjį tautų kraustymąsi. Prieš porą šimtmečių Tautų pavasaris simbolizavo nacionalizmo išsivadavimą, o šiuo metu tai veda tautų išnykimo link.
Naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje antradienį rengtoje viešoje diskusijoje svarstyta, kiek ilgai lietuviai gyvens Lietuvoje.
Pasaulyje didėjantys emigracijos mastai primena Didįjį tautų kraustymąsi. Prieš porą šimtmečių Tautų pavasaris simbolizavo nacionalizmo išsivadavimą, o šiuo metu tai veda tautų išnykimo link.
Naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje antradienį rengtoje viešoje diskusijoje svarstyta, kiek ilgai lietuviai gyvens Lietuvoje.
Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė sakė, kad, Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje kasmet juda apie 200 mln. žmonių, arba 3 proc. žmonijos. Lietuvoje šis rodiklis viršijamas 5-6 kartus. Anot D. Paukštės, šių metų dviejų mėnesių emigracijos rodikliai, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 16 proc.
„Emigracijos problema yra didelė ir ji turi tapti visų valdžios struktūrų dėmesio centre. Praėjusiais metais netekome tokio miesto kaip Šilutė, o išlikus tokioms pačioms tendencijoms, kokios jos šiandien, šių metų pabaigoje minimaliai galime netekti Telšių, o maksimaliai – Ukmergės”, – kalbėjo D. Paukštė.
Migracijos departamento vadovas tiksliai negalėjo atsakyti, kiek lietuvių liko Lietuvoje, nors Statistikos departamentas fiksuoja 3 mln. 300 tūkst. gyventojų. D. Paukštė pabrėžė, jog, „Eurostat” duomenimis, 2060-aisiais metais Lietuvoje gyvens 2 mln. 500 tūkst. žmonių. Yra dar neturtingesnių šalių už Lietuvą, bet mūsų šalies emigracijos srautai yra kaip niekur kitur dideli.
D. Paukštė teigė, kad žmonės neemigruotų į kitas šalis, jeigu valdžia nedidintų mokesčių, pradėtų reguliuoti būsto kainas, tautos išrinktieji dirbtų vardan jų, o ne vien tik rūpintųsi savo gerove, valstybė investuotų į perspektyvą turinčius projektus, tautiečiams būtų sudaryta galimybė dirbti ir užsidirbti. Žmonės neišvyktų, jeigu matytų, jog Lietuvoje gali būti ne prasčiau nei svetur.
„Jeigu šitos sąlygos būtų sudarytos čia, Lietuvoje, emigracijos srautai nebūtų tokie dideli”, – konstatavo Migracijos departamento atstovas.
Jaunimo organizacijos „Darbas” vadovė Lina Jurkonytė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vis daugiau jaunų žmonių sprendžia dilemą – likti Lietuvoje ar emigruoti. Tai esą daroma, nes svetur yra geresnės gyvenimo sąlygos, aukštojo mokslo siekimo, darbo perspektyvos.
„Dabartinė emigracija man primena, kai buvome okupuoti Rusijos ir žmones vežė vagonais. Vežė vagonais, bet žmonės turėjo viltį, kad kada nors sugrįš į Lietuvą. O jeigu mes ir toliau vykdysime tokią politiką, tai nereikės laukti tų antrųjų trėmimų vagonais. Patys žmonės ima ir masiškai išvyksta iš Lietuvos”, – dėstė studentė.
Parlamentaro Juliaus Veselkos teigimu, prie emigracijos didėjimo prisidėjo ir Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą – laisvo keliavimo, mokslo ir įsidarbinimo prieinamumo galimybės. Šiuo metu pasaulyje vyraujantį globalizmą, Seimo narys prilygino naujai kolonializmo formai.
„Kolonializmas buvo geras tuo, kad tave užkariauja su ginklu, tu aiškiai matai kitatautį priešą ir žinai, ką su juo daryti. Globalizmas viską nuperka už pinigus ir svarbiausia nuperka patį tą lietuvį, kuris ištikimai už pinigus tarnauja. Todėl niekas nežino, kiek Lietuvoje žemės parduota, kiek žmonių išbėgo. (…) Pinigas yra kaip visko matas, vienintelė absoliuti vertybė, po kurio seka tautiškumo sunaikinimas”, – emigracijos priežastis aiškino J. Veselka.
Jis teigė įžvelgiąs, kad nacionalizmas ir tautiškumas jau yra atgyvena. Modernūs politikai, elitas yra papirkti siekiant kovoti prieš tautiškumą.
Savo ruožtu filosofas Arvydas Šliogeris pažymėjo, kad tai, jog vis daugiau žmonių nusivylę savo šalimi emigruoja iš Lietuvos, yra ir gerą dešimtmetį besitęsiančios žiniasklaidos propagandos pasekmė. Jo teigimu, žiniasklaida bruka nuomonę, jog Lietuva yra pragaras, bloga šalis, o svetur yra „palaimintosios salos”. Dabartinę emigraciją filosofas prilygino Didžiajam tautų kraustymuisi. Tiesa, šiuo metu jis pavojingesnis negu anuometėje Romos imperijoje, nes technologinė civilizacija, techninės priemonės skatina greitesnį tautų judėjimą. A. Šliogeris prognozavo, jog šis procesas vyks labai greitai, padarinius pajusime ne tik mes, bet ir didžiosios Europos valstybės. Šiandien emigracija, anot A. Šliogerio, besislepianti po globalizacijos sąvoka, veda tautų rudens, žiemos ar saulėlydžio link.
„Kažkas panašaus tautų kraustymesi vyko tuo metu, kai žlugo Romos imperija, maždaug 5-7 amžiais. Man tai labai primena dabartinį laiką. Anas tautų kraustymasis, žinoma, neapėmė viso žemės rutulio”, – teigė jis ir pabrėžė netikįs politiniu racionalizmu ir pesimistiškai vertinąs valdžios pastangas ir priemones pažaboti emigraciją.
