Dr. Tomas Baranauskas turi planų įsteigti Žodžio laisvės fondą, kuris padėtų remti kitus žmones panašiose bylose.
Vilniuje gyvenantis humanitarinių mokslų daktaras, istorikas, visuomenininkas Tomas Baranauskas „Anykštai“ pasakojo, kad jam pasirodė, jog įvykiai prie Seimo buvo spontaniški.
Istorikas pasakojo dieną lankęsis mitinge prie Seimo ir nepastebėjęs neramumus pranašaujančių ženklų. Renginio vedėja ne kartą drausmino dalyvius net stabdydama mitingą, kad nesiartintų prie Seimo rūmų, nes policija to nenori. Pabuvęs mitinge, anykštėnas istorikas pasakojo grįžęs namo, bet išgirdęs, kad prie Seimo vyksta kažkokie neramumai, grįžęs pasižiūrėti, tačiau buvęs ten neilgai.
„Mitingo metu mačiau, kad kai kurie žmonės organizavosi laukti iki rytdienos, kadangi kitą dieną turėjo būti priimamas sprendimas, kuris šiandien ir priimtas (dėl taikomų ribojimų neskiepytiems ir nepersirgusiems COVID-19 liga, – red. pastaba). Tie, kurie atvažiavo iš toliau, organizavosi kažkokią grupę, kad pasiliktų išlaukti rytdienos. Manau, kad tokia grupė ir susidarė, nesekiau, kaip ji formavosi. Manau, kad ten pasiliko tokie radikalesni žmonės, bet, kaip mačiau, daugelis likusių buvo pakankamai taikūs“, – spėjimą, kodėl žmonės liko prie Seimo pasibaigus sankcionuotam mitingui, pasakojo T. Baranauskas.
Istorikas pasakojo, kad prie Seimo yra automobilių stovėjimo aikštelė, kuri užpilta skalda, ir todėl joje nesunku buvo rasti akmenų, kurie ir skriejo į policijos pusę.
„Tai, kas vyko vakare, manau, buvo stichiškas susibūrimas. Kai kas sako, kad ten provokatoriai, bet tai interpretacijos, nesiimu spręsti tokių dalykų. Mano supratimu, tokie įvykiai įvyksta labai lengvai ir stichiškai. Jei žmogus buvo linkęs kažką spręsti tokiomis drastiškomis priemonėmis, jam tie akmenys jau buvo po kojomis“, – pastebėjo humanitarinių mokslų daktaras.
Paklaustas, ar po riaušių gali pasikeisti valstybės gyvenimas, T. Baranauskas sakė: „Lietuvos mastu mes nematėme tikrų riaušių. Atsimenu pernai metų Aušrinės Armonaitės solidarumą su riaušininkais, tais, kurie rengė tikras riaušes, degino automobilius, pastatus ir visa kita. Su tais riaušininkais viena iš dabartinės valdančiosios koalicijos lyderių rengė solidarumo mitingą ir ėjo su plakatu „Fuck the police“, vedėsi vaikus į šį mitingą. Tai net ne tai, kad dvigubi standartai, tai yra visiška veidmainystė, kai iš vienos pusės remi tikrai jau stipraus smurto pasireiškimus, o kažkokius smulkius akmenukų pamėtymus vadini baisiomis riaušėmis. Žinoma, jos nepriimtinos, bet su istorinio masto įvykiais negali būti net lyginamos“, – svarstė istorikas.
Paklaustas, ar riaušės nepakenks demokratijos padėčiai Lietuvoje, T. Baranauskas kalbėjo: „Demokratijos padėtis Lietuvoje iki šio protesto jau buvo itin prasta, tai rodo diskriminacinis Vyriausybės nutarimas. Tas nutarimas, kuris buvo projekte, buvo tarsi nurašytas nuo nacių potvarkių žydams (sako, su holokaustu nelyginkit, bet potvarkiai buvo dar iki holokausto). Buvo numatyta uždrausti naudotis viešuoju transportu, o žydams buvo toks pat draudimas. Niekada neigiami procesai neprasideda nuo visiškos savivalės. Žmonės pratinami pamažu, kad galima elgtis bet kaip su tam tikra grupe, o paskui ten „stabdžių“ nebelieka. Toks pavojus yra ir dabar. Gal ne iki tiek nueis, bet yra pavojus, kad su tam tikra dalimi Lietuvos visuomenės galima elgtis bet kaip, bet kokius ribojimus daryti – neleist dirbt, neleist sirgt, neleist sveikt, neleist važinėti transportu. Tu neturi jokių teisių. Jei tokia nuostata įsivyrauja, tai gali būti neprognozuojama. Apie demokratiją kalbėti šioje situacijoje visiškai nėra jokios prasmės. Kas gali būti toliau? Vilniaus savivaldybė jau paskelbė – atšaukiami visi suderinti leidimai mitingams. Faktiškai Vilniaus savivaldybės sprendimu naikinamas 36 Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis. Žinoma, kad tai antikonstituciška, bet o ką? Ką gali padaryti?“ – apie demokratiją kalbėjo anykštėnas istorikas.
„Ši Vyriausybė savo veikla jau sugebėjo sutelkti du didelius mitingus. Šeimų maršą ir šį. Kiek esu dalyvavęs mitingų Lietuvoje per keliolika metų, visi jie buvo labai menki. Maksimum tūkstantis ar du tūkstančiai žmonių. Visa tai buvo gana menki procesai, o dabar prasidėjo didesni mitingai. Kad vyksta tokie mitingai – grynai šios Vyriausybės nuopelnas, ji sutelkia žmones prieš save“, – kritiškai Vyriausybės vykdomą politiką vertino humanitarinių mokslų daktaras T. Baranauskas.
