STT nustatė korupcijos rizikas parduodant konfiskuotą ir bešeimininkį turtą

 Nustatytos korupcijos rizikos nuomojant arba parduodant konfiskuotą ir bešeimininkį turtą, antradienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

STT pareigūnai išanalizavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Muitinės departamento ir Turto banko veiklą administruojant bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą ir kitokį turtą bei nustatė korupcijos rizikos veiksnius minėtose srityse.

Anot STT, daugiausia korupcijos rizikos veiksnių atsiranda dėl konfiskuoto turto pardavimo kainos, jos mažinimo, taip pat bešeimininkio nekilnojamojo turto pradinės nuomos kainos nustatymo.

Pavyzdžiui, VMI daugiausia konfiskuotų transporto priemonių parduoda per įmones, teikiančias valstybei perduoto turto pardavimo paslaugas. Pardavimo kainą nustato pati VMI, o pirkėju tampa asmuo, kuris pirmas pasiūlo pirkti konfiskuotą transporto priemonę.

Nors VMI vykdo įmonių kontrolę, tačiau negali užtikrinti visų įmonių, teikiančių valstybei perduoto turto pardavimo paslaugas, veiklos skaidrumo ir nešališkumo.

Įmonių, kurioms VMI perduoda realizuoti transporto priemones, atstovai gali potencialiems pirkėjams suteikti klaidingą informaciją, kad transporto priemonė jau parduota, nors iš tikrųjų taip nėra, arba su įmone susijusiems asmenims parduoti konfiskuotas transporto priemones už mažesnę nei rinkos kainą, nors sutarties nuostatos tokius pardavimus draudžia.

Taip pat nustatyta, kad Muitinės departamentui konfiskuotas transporto priemones parduodant už nustatytą kainą verslui, su kuriuo sudaryta sutartis, kitiems asmenims galimybė įsigyti tas transporto priemones atsiranda tik tada, jeigu verslas atsisako jas pirkti.

Pažymėtina, kad Muitinės departamentas viešai neskelbia apie verslui, su kuriuo sudaryta sutartis, parduotą turtą ir jo pardavimo kainą.

STT pareigūnai atkreipė dėmesį, kad Turto banko veikloje, nuomojant bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, korupcijos pasireiškimo rizika gali kilti pradinės nuomos kainos nustatymo bei sutarčių vykdymo kontrolės etapuose.

Pavyzdžiui, Turto bankas konkurso būdu išnuomojo vieno kambario butą už 92 eurų mėnesio mokestį, po kurio laiko nekilnojamojo turto skelbimų svetainėje paskelbta apie tą patį nuomojamą butą, tačiau nurodyta kur kas didesnė nuomos kaina – 260 eurų.

Turto bankas, būdamas centralizuotas valstybės turto valdytojas, turi užtikrinti ne tik skaidrų pradinės nuomos kainos nustatymo procesą, bet ir kontroliuoti nuomos sutartis, draudžiančias pernuomoti nekilnojamąjį turtą, teigia STT.