Su Antanu Baranausku susipažinti kviečia mirgantys technologijų ekranai

Šiemet gegužės 1 dieną sukaks 92 metai, kai Lietuvoje atidarytas pirmasis memorialinis muziejus – legendinė Antano Baranausko klėtelė Anykščiuose.
Seniausias šalies memorialinis muziejus per tą laiką pasikeitė neatpažįstamai – su Anykščių krašto klasiko gyvenimu muziejininkai kviečia susipažinti ne tik žvelgiant į senovines relikvijas, bet ir į mobiliųjų telefonų ekranus.

„Muziejaus sukaktį gegužės 1-ąją pirmiausia mini Klėtelės lankytojai, kasmet nuo gegužės pradžios pradedantys aktyviau minti takus į Rašytojų kalnelį. Būtent apie juos labiausiai galvojantys muziejininkai šiemet rengiasi praturtinti muziejaus sodybos lauko erdves, kad jos būtų ir labiau matomos miesto panoramoje, ir labiau viliojančios užsukti bet kuriuo metu – net jei Muziejaus ekspozicijos ir uždarytos. Ateityje Rašytojų kalnelis pasipuoš tradicinės etnokultūros bei šiuolaikinio dizaino elementais, kurie meno kalba pasakos apie čia gyvenusių ir kūrusių rašytojų brangintas vertybes, skatins praleisti laisvą laiką būtent Muziejaus erdvėje,” – pasiteiravus, kaip Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus žada paminėti dar vieną pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje sukaktį,”- sakė muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius.
Kažkokių didesnių pokyčių Antano Baranausko klėtelės ekspozicijoje muziejininkai sakosi neplanuojantys.
,,A. Baranausko klėtelės ekspozicija susiformavo XX a. antrojoje pusėje dar pirmojo muziejaus direktoriaus Antano Žukausko-Vienuolio valia ir jau keletą dešimtmečių nekeičiama. Kita vertus, klėtelę dengiančio gaubto ekspozicija nuolat kinta, įsiklausant į muziejaus lankytojų poreikius ir į juos reaguojant. Prieš porą metų, suremontavus gaubto interjerą, ekspozicija buvo iš esmės atnaujinta ir esminių pokyčių gaubto viduje šiuo metu nebus daroma. Čia gali būti įterpiami tik laikinieji eksponatai, pvz., Vaižganto metams skirti akcentai, liudijantys A. Baranausko ir Vaižganto ryšius,” – aiškino T.Kontrimavičius.
Bene didžiausio ir prieštaringiausio visuomenės dėmesio sulaukė 2017 metais muziejininkų sumanymas ant A.Baranausko klėtelės gaubto sienų įrengti didžiulius stendus – plakatus.
„Klėtelės gaubtui yra 60 metų, jis nėra kultūros paveldas, todėl buvo sumanyta šiemet lyg ir pridengti klėtelę, taip sukuriant erdvę kitoms ekspozicijoms. Jeigu reikia prisiimti nuopelnus, tai sumanymas yra mano. Šios instaliacijos esmė – bandymas aktualizuoti A. Baranausko laiškus įvairiems žmonėms, tikintis, kad perskaitę citatas galbūt lankytojai norės susirasti, kam jie buvo rašyti,“ – apie naują sumanymą prieš dvejus metus ,,Anykštai” pasakojo muziejaus direktorius Antanas Verbickas.
A.Baranausko klėtelės gaubto instaliacijas sukritikavo architektai bei istorikai.
„Kaip vertinti namuko apklijavimus? Nežinau, kaip čia rasti teisingesnį žodį įvertinimui. Sakykim, taip – jei žiūrėsime į A. Baranausko klėtelę kaip į statybų aikštelę, tai normaliai vertinu, o jeigu kaip į dalyką, kurio tikslas yra ilgesnis ir kultūrinis, tai man gaila Anykščių,“ – ,,Anykštai” sakė buvusi Anykščių vyriausioji architektė, dabar tokias pat pareigas užimanti Panevėžio miesto savivaldybėje, Daiva Gasiūnienė.
„Atvirai sakant, nesupratau iš pradžių. Įspūdis blogas ir buvau šokiruotas. Pagalvojau, kas jiems leido, ar jie išvis derino tai su vyriausiąja architekte. Verslininkams to neleistų, o va muziejus pasikabino. Kuo tokia reklama skiriasi nuo prekybininkų reklamų, sakykim, prie stoties kabėjo plakatas „Perku mišką“? Čia juk kultūrinės paskirties pastatas. Jeigu galime kabinti bet ką ir bet kur, tai tada ir Arklio muziejaus rąstinį pastatą papuoštų, sakykim, kartodromo reklama,“ – savo nuomonę išsakė ir architektas Kęstutis Indriūnas.
,,Kaip paveldo specialistė, galiu pasakyti, kad stipriai prašauta pro šalį. Ne tas mastelis, ne ta vieta ir ne ta spalva. Net rengiant reklamas sprendžiamas spalvų suderinamumo klausimas, o ne daroma taip, kaip kam atrodo,“ – muziejininkų iniciatyvą ,,papuošti” A.Baranausko klėtelės gaubtą įvertino architektė Jolita Paužuolienė.
Istorikė Lendrina Meškauskaitė ,,Anykštai” kalbėjo, kad yra vietų, kurių liesti nereikėtų: ,,Juk klėtelė ten stovi 100 metų, ji pati yra eksponatas, kam dar kažką kabinti?”
Pasiteiravus, ar minėtų stendų – plakatų nuo Antano Baranausko klėtelės gaubto neketinama nuimti, muziejaus kuratorius T.Kontrimavičius sakė: ,,Klėtelės gaubto ekspozicija, priklausomai nuo muziejaus finansinių išteklių, palaipsniui bus atnaujinama, ieškant naujų, išraiškingesnių ir patrauklesnių meninių priemonių.”
Pasidomėjome ir apie tai, kokia beveik šimtmetį skaičiuojančios Antano Baranausko klėtelės būklė. Galbūt jai reikalingos restauratorių rankos?
,,A. Baranausko klėtelė yra patikimai konservuota, jos būklė stebima, šiuo metu jokie galimi nykimo pavojai jai grėsmės nekelia: medienoje nėra kenkėjų, neaptinkama grybų užkrato, be to, ji pastaruoju metu apsaugota ir nuo tiesioginių saulės spindulių blukinančio poveikio,” – pasakojo T.Kontrimavičius.
1826 metų statybos medinė klėtelė pirmiausia tarnavo kaip ūkinis pastatas, kuriame buvo laikomi linai, ūkiniai padargai, geresni drabužiai, tačiau iš studijų Varnių kunigų seminarijoje į Anykščius atostogoms grįždavęs A.Baranauskas įsikurdavo būtent joje ir čia ilsėdavosi, skaitydavo bei 1858 – 1859 metų vasaromis parašė savo pagrindinį kūrinį, gimtinės gamtos grožio ir meilės jai įkvėptą poemą „Anykščių šilelis“.
Klėtelę  1826 m. (data įrėžta staktoje) pastatė poeto tėvas Jonas Baronas buvusiame Anykščių priemiestyje Jurzdike. Klėtelė ręsta tiktai kirviu, be pjūklo, be geležinių vinių. 1839 m. klėtelė perkelta į dabartinę vietą, kur būsimojo poeto tėvai įsigijo sodybą.
A. Baranausko brolio Jono anūkas, rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis 1921 m. tėvų testamentu Baranauskų sklypą gavo kaip palikimą, klėtelę išsaugojo ir joje įkūrė Antano Baranausko muziejų – čia sunešė vyskupo baldus, lagaminą, smuiką, išsaugojo Baranauskų šeimos lovą, kraičio skrynią, lentynėlę, kur buvo laikomi poeto rankraščiai, 1863 m. sukilėlių ginklus.
1945 m. A. Vienuolis oficialiai paskiriamas šio muziejaus direktoriumi, juo dirbo iki mirties, 1957 m. rugpjūčio 17 dienos. Vienuolis rinko ir tvarkė eksponatus, buvo ir direktorius, ir ekskursijų vadovas.
„Iki tol niekam nešovė į galvą, kad muziejus gali būti kuriamas ne vien tik krašto istorijos vertybėms kaupti ir eksponuoti – tai daryta daugiau nei šimtą metų, nuo Dionizo Poškos „Baublių“ laikų. A. Vienuolis parodė sektiną pavyzdį, jog muziejus gali išdidžiai liudyti ir vienos asmenybės gyvenimo pėdsakus. Tik vėliau Kaune buvo įsteigtas ir Maironio muziejus, dabar Lietuvoje veikia dešimtys memorialinių muziejų ir ekspozicijų, tik visi jie jaunesni už Anykščių Klėtelę,” – pastebėjo Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius.
1927 m. rugpjūčio 21 d. A. Baranausko klėtelę aplankęs dailininkas Adomas Varnas padarė pirmąsias jos ekspozicijos nuotraukas. 1945 m. liepos 31 d. A. Baranausko klėtelė pripažinta valstybiniu kraštotyros muziejumi, jo direktoriumi patvirtintas A. Žukauskas-Vienuolis. 1946-1947 m. atliktas klėtelės remontas: perdengtas stogas, pastatyti prieklėčio stulpai, įvesta elektra. A.Vienuolio rūpesčiu pastatytas klėtelės apsauginis gaubtas (arch. J.KVašys). 1976 metais klėtelė konservuota tuometinės A.Baranausko ir A.Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus direktorės Teresės Mikeliūnaitės iniciatyva.
Nesudėtinga ūkio buhalterija buvo vedama, kreida brėžiant brūkšnelius durų staktoje.
Šiandien A.Baranausko klėtelės ekspoziciją Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio – Žukausko memorialinis muziejus lankytojams pristato taip: „A. Baranausko klėtelę, iš kurios kelią į pasaulį pradėjo lietuvių literatūros šedevras – poema „Anykščių šilelis“, jubiliejiniais 90-aisiais Muziejaus veiklos metais apsupo nauja ekspozicija.
APLANKYK Antano Baranausko klėtelę, pirmąjį memorialinį muziejų Lietuvoje, ir naujoje ekspozicijoje ATRASK klėtelės paslaptis: 7 poeto ir vyskupo TALENTAI, 21 poemos „ANYKŠČIŲ ŠILELIS“ kalba, 4 metų laikų KALEIDOSKOPAI, KLĖTELĖS PASAKĄ ekrane seka Šilelio kankorėžiukas, pakeliui – VAISTAŽOLYNAS ir kalbantys suoleliai.
Kopiant į Rašytojų kalnelį, jus pasitiks A. Baranausko pasisveikinimas: „Mylimiausias ir Brangiausias Prieteliau mano! Pasiilgau Tamstos”. Išvysti pačią Klėtelę galėsite tik atvėrę laišką  – simbolinius vartus į A. Baranausko gyvenimo ir kūrybos pasaulį.
Vidaus ekspozicijoje poetą, vyskupą A. Baranauską  pažinsite TYRINĖJIMO ir KŪRYBOS erdvėse. Vertimų daugiaaukščiuose atrasite VIS KITOKIUS BALSELIUS – poemos vertimų leidimus. Smagus personažas kankorėžiukas papasakos  KLĖTELĖS PASAKĄ – animuotą istoriją: nuo klėtelės statybos iki virsmo svarbiausiu literatūros muziejumi Lietuvoje.
Pakviesime užsukti ir į VAISTAŽOLYNĄ – lietuviškų vaistažolių, kurias pažino ir naudojo dvasininkas A. Baranauskas bei vaistininkas A. Vienuolis-Žukauskas, gyvąją ekspoziciją. Jei norėsis prisėsti, KALBANTYS SUOLELIAI, pakalbinti išmaniaisiais telefonais, prabils Anykščių krašto rašytojų ir jų kūrinių herojų balsais…”
2013- 2017 metais  muziejininkai klėtelės gaubte buvo įrengę nuolatinę A. Baranausko portretų galeriją. Gaubto languose buvo eksponuojamos A. Baranausko nuotraukos, fiksavusios jo išvaizdos kaitą nuo 1857 iki 1902 metų. Galerijoje buvo galima pamatyti keliolika atvaizdų iš išlikusių maždaug 30-ies poeto ir vyskupo portretinių nuotraukų. Kartu eksponuoti ir A. Baranausko rašto pavyzdžiai – jaunystėje rašytų dienoraščių, vėlesnių laiškų ir kūrybos rankraščių atvaizdai.
Muziejininkų duomenimis, 1957 metais A.Baranausko klėtelę aplankė 5419 lankytojų. Rašytojų kalnelį, kuriame yra A. Baranausko klėtelė, A. Vienuolio namas-muziejus bei veika S. Petraškos akmens tapybos ekspozicija, 2018 metais aplankė 10 240 lankytojų.