XIV Seimo kadencijai oficialiai pradėjus darbą, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sudarė statistinį Seimo nario portretą pagal duomenis, kuriuos naujai išrinkti Seimo nariai VRK pateikė dar vasarą, kandidatuodami Seimo rinkimuose.
Jei apibendrintume visų 2024-2028 kadencijos Seimo narių informaciją ir iš jų sukurtume vieną Seimo narį, išeitų, kad tai – beveik 51-erių metų amžiaus santuokoje gyvenantis vyras, turintis aukštąjį išsilavinimą, mokantis ne vieną užsienio kalbą, o jo turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia daugiau kaip 280 tūkst. eurų.
Seimo rinkimuose išrinktas 141 Seimo narys, keturi iš jų atsisakė dirbti Seime. Šių asmenų duomenys į statistinio kandidato portretą neįtraukti. Vietoje jų – keturių pagal kandidatų sąrašo eilę mandatą gavusių Seimo narių duomenys.
Į Seimą išrinktas 1 meras ir 28 savivaldybių tarybų nariai
Seimo nario mandato siekė 8 savivaldybių merai, tačiau rinkėjų sprendimu į parlamentą pateko tik vienas – Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius, kuris iki darbo Seime pradžios jau paliko mero pareigas ir šioje savivaldybėje kitų metų pavasarį bus surengti pirmalaikiai mero rinkimai.
Perrinkimo dar vienai Seimo kadencijai siekė 128 praėjusios kadencijos Seimo nariai, tačiau rinkėjų balsai nulėmė, kad Seime lieka dirbti beveik pusė jų – 62.
Dar 28 Seimo nariai dėl darbo Seime jau paliko pareigas savivaldybių tarybose, į kurias buvo išrinkti. Juos įvairių Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse pakeis pagal pasislinkusią kandidatų sąrašo eilę savivaldybės tarybos narių mandatus gavusių bendrapartiečių kolegos.
Parlamentarių moterų skaičius šioje kadencijoje nesikeičia
VRK duomenimis, Seimo nario mandatus turės 103 vyrai ir 38 moterys – lygiai tiek pat, kiek ir prieš ketverius metus, kai 2020 m. lapkritį darbą pradėjo praėjusios kadencijos Seimas.
VRK duomenimis, Seimo narių amžiaus vidurkis pirmojo naujos kadencijos posėdžio dieną yra 50 metų ir 7 mėnesiai. 2020 m. šis vidurkis siekė 49,5 metų, 2016-aisiais – 51,6.
Didžioji dauguma Seimo narių yra 40-49 metų amžiaus grupėje (34,75 proc.). Daugiau kaip penktadalis (22,7 proc.) yra sulaukę 50-59 metų amžiaus. 20,6 procento parlamentarų yra 60-69 metų amžiaus, 30-39 metų amžiaus grupėje yra 17 procentų Seimo narių. 3,5 procento yra sulaukę 70 ir daugiau metų, o pačioje jauniausioje, 18-29 amžiaus grupėje yra vos 1,4 procento parlamentarų.
Solidžiausio amžiaus Seimo narę savo gretose turi Lietuvos socialdemokratų partija. Tai – Birutė Vėsaitė, kuriai, vadovaujantis Konstitucija, teko garbė pradėti pirmąjį naujos kadencijos Seimo posėdį ir pirmininkauti jam iki kol buvo išrinktas Seimo pirmininkas. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios ji yra antroji moteris, kuri pradėjo pirmąjį naujos Seimo kadencijos posėdį.
Jauniausias Seimo narys – politinės partijos „Nemuno aušra” gretose esantis 28-erių Tadas Sadauskis.
Seime – 8 milijonieriai
VRK svetainėje publikuojamos išrinktų Seimo narių anketose yra ir jų turto bei pajamų deklaracijų išrašai.
Bendras visų į 2024-2028 metų kadencijos Seimo narių turtas siekia 39 mln. 524 tūkst. 028 eurus.
Padalinus bendrą 141 Seimo nario turto sumą, įskaitant privalomą registruoti turtą, vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius ir pinigines lėšas, ir išvedus vidurkį, išeitų, kad vidutiniškai vienas Seimo narys disponuoja daugiau kaip 280 tūkst. eurų turtu.
Turtingiausias Seimo narys yra politinės partijos „Nemuno aušra” gretose dirbsiantis Dainoras Bradauskas. Kukliausias – savo turto ir pajamų deklaracijoje nulius deklaravęs parlamentaras – su Lietuvos socialdemokratų partija į Seimą išrinktas Ruslanas Baranovas.
VRK duomenimis, šiemet dėl Seimo nario mandatų varžėsi 25 milijonieriai, kurių kiekvieno privalomas deklaruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai ir piniginės lėšos viršija 1 mln. ir daugiau eurų.
Rinkėjų sprendimu į Seimą išrinkti 8. Po 2 – Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijų gretose esantys nariai. Po vieną milijonierių, disponuojantį didesniu nei 1 mln. eurų turtu, turi partija „Laisvė ir teisingumas”, Liberalų sąjūdis, „Nemuno Aušra” ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.
Kita informacija
Daugiau kaip 92 procentai arba 133 Seimo nariai VRK pateiktose savo biografijose nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. 5 pažymėjo, kad yra įgiję aukštąjį, 2 – aukštąjį neuniversitetinį, 1 – aukštesnįjį.
21 šios kadencijos Seimo narys nurodė turį mokslo daktaro laipsnį.
10 Seimo narių savo anketose įrašė mokantys 5 ir daugiau užsienio kalbų.
Didžiausi poliglotai – Simonas Gentvilas ir Valdas Rakutis, jie abu nurodė įvairiais lygiais mokantys po 7 užsienio kalbas.
6 užsienio kalbomis susikalbėtų Žygimantas Pavilionis. Po 5 kalbas yra įvaldę Vaida Aleknavičienė, Linas Balsys, Dainoras Bradauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laurynas Šedvydis, Agnė Širinskienė ir Tomas Tomilinas.
Daugiausiai Seimo narių nurodė mokantys anglų (130), rusų (113), lenkų (40), vokiečių (31), prancūzų (22) kalbas. Keletas Seimo narių susikalbėtų ispaniškai (7), itališkai (6), latviškai, švediškai, ukrainietiškai, baltarusiškai ir lotyniškai (po 3), norvegiškai ir portugališkai (po 2).
Atsirado po vieną Seimo narį, mokantį ir tokias kalbas kaip japonų, turkų, danų, rumunų ir jidiš.
Vienas Seimo narys – Antanas Nedzinskas rinkėjams pateiktoje savo biografijoje pripažino nemokantis nė vienos užsienio kalbos.
Daugiau kaip 80 proc. arba 113 Seimo narių nurodė, kad yra susituokę. 5 deklaravo esantys partnerystėje. Nevedusių (netekėjusių) yra 14. 8 – išsiskyrę, o 1 nurodė našlystės statusą.
2024-2028 Seimo kadencija darbą pradėjo 2024 m. lapkričio 14 dieną.
Net nelygintinai geriau atrodo nei buvę. Bet už juos net kanibalų susibėgimas geriau atrodo.
Kaip atrodytų seime 141 Nedzinskas? Gėda už rinkėjus