Sueina 128 metai, kai gimė rašytoja Bronė Buivydaitė

Gruodžio 8 dieną minimos rašytojos Bronės Buivydaitės, kilusios iš Svėdasų, 128-osios gimimo metinės. Šia proga Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Rašytojų memorialinio muziejaus skyriaus vedėja Alma Ambraškaitė pasidalijo ypatinga nuotrauka, kurioje įamžinti du garsūs mūsų krašto rašytojai. Tai – pati B. Buivydaitė ir Antanas Vienuolis-Žukauskas.

„Šioje nuotraukoje du rašytojai anykštėnai – B.Buivydaitė ir Antanas Vienuolis Anykščiuose prie A. Vienuolio namų. Pagal rašytojos vyro Juozo Mičiulio pasakojimą, tai 1946 m. B. Buivydaitės kelionė į Anykščius iš Alytaus, kur tuo metu ji dėstė lietuvių kalbą Alytaus mergaičių gimnazijoje. Savo auklėtinėms abiturientėms vietoj išleistuvių vaišių auklėtoja suorganizavo kelionę į savo tėviškės kraštą. Aišku, lankė Antano Baranausko klėtelę, susitiko jaunystės dienų bičiulį A.Vienuolį, klausėsi jo pasakojimo apie A.Baranauską. Pasitraukę nuošaliau, abu kalbėjosi apie tuos neramius laikus, apie per karą išblaškytus savo brangius artimuosius. Toks buvo šis nuotraukoje įamžintas pasimatymas Anykščiuose”, – skelbia A. Ambraškaitė.

Pedagogė, poetė, rašytoja B. Buivydaitė gimė 1895 metais gruodžio 8 dieną Svėdasuose, o nuo 1900-ųjų gyveno Anykščiuose.

Mokytojaudama Panevėžyje ji subūrė dramos mėgėjų būrelį ir režisavo apie 10 sceninių pastatymų. 1930 metais Panevėžyje B. Buivydaitė įsteigė Vaikų teatro draugijos skyrių, kuris 1931-aisiais jos spektaklio „Stebuklingoji radasta” premjera atidarė Panevėžio vaikų teatrą. 

1931–1934 m. ji dirbo Panevėžio žydų mergaičių „Javne” gimnazijoje lietuvių kalbos mokytoja, tačiau 1934 metais B. Buivydaitė paliko pedagoginį darbą ir ėmėsi vien kūrybinės veiklos, kuri buvo produktyviausia iki 1940 metų. Po Antrojo pasaulinio karo iki 1948 metų mokytojavo Alytuje. Buvo priversta mesti darbą mokykloje ir slapstytis nuo tremties, nes buvo areštuotas ir ištremtas į Rusijos lagerį jos vyras. 1948-aisiais visam laikui grįžo į gimtuosius Anykščius, kur slėpėsi pas pažįstamus.

Tyrų Dukters slapyvardžiu 1921 metais ji išleido eilėraščių rinkinį „Vasaros šnekos”, pasižymėjusį muzikalia forma ir lyrizmu. Tai buvo pirmasis lietuvių literatūroje moters poetės eilėraščių rinkinys. Vėliau poezijos temas bei motyvus ji praplėtė, paįvairino raiškos priemones. Parašė apie 15 knygų.

Mirė 1984 metais sausio 29 dieną Anykščiuose. Palaidota su tautiniais drabužiais Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape šalia artimųjų. Kapą ženklina raudonas paminklinis akmuo su geležine saulute, portretiniu bareljefu ir iškaltu įrašu su epitafija: „Rašytoja / Bronė Buivydaitė / Tyrų Duktė / 1895–1984 / Išėjau į šviesą, / kad praregėčiau tiesą„.

B. Buivydaitės name 1984–1990 metais buvo įrengtas rašytojos memorialinis kambarys, o 1990 m. atidarytas jos memorialinis muziejus – A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Rašytojų memorialinio skyriaus ekspozicija.