Sugriežtinus pamokų lankomumo tvarką praleistų pamokų skaičius tūkstančiui mokinių rugsėjį sumažėjo apie 15 procentų, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
„Tūkstančiui mokinių praleistų pamokų skaičius yra apskritai sumažėjęs apie 15 procentų, kas yra tikrai reikšminga“, – antradienį LRT radijui teigė R. Skaudžius.
„Jeigu mes žiūrėtumėme pagal priežastis, kiek yra pamokų praleista, tai dėl ligos, dėl kitos priežasties, dėl vadovų pateisinimo, kada tėvai pateisina ne dėl ligos“, – pridūrė viceministras.
Anot jo, visose kategorijose praleistų pamokų skaičius yra mažesnis.
„Apibendrinus tai tikrai matome gerus rezultatus ir jeigu žiūrime pagal klasę, tai nuo septintos klasės iki 12 rezultatai netgi geresni negu ikipandeminiu laikotarpiu pagal praleistų pamokų vidurkį“, – sakė R. Skaudžius.
Nuo rugsėjo 1 dienos įsigaliojus pakeitimams tėvai gali pateisinti penkias vaikų dėl ligos praleistas mokymosi dienas per mėnesį, numatyta galimybė pateisinti ir daugiau pamokų dėl nepalankių oro sąlygų, eismo sutrikimų.
Iki šiol tėvai galėjo pateisinti visas praleistas pamokas.
Jei mokinys serga ilgiau, reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tėvams ar mokiniui pateikus pranešimą mokyklai apie apsilankymą pas gydytoją, pamokos bus pateisinamos mokykloje nustatyta tvarka.
Būdus, kaip mokykla gauna informaciją, kad mokinys lankėsi sveikatos priežiūros įstaigoje, turi nusistatyti pati mokykla.
Numatyta, kad dėl svarbių asmeninių priežasčių gali būti pateisinama iki trijų mokymosi dienų per pusmetį, arba ne daugiau nei dvi mokymosi dienos per trimestrą. Mokykla savo tvarkoje gali nusistatyti ir pateisinti ir daugiau mokymosi dienų, jei atsiranda objektyvios ir pagrįstos priežastys.
2018 metų Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA) parodė, kad sisteminis pamokų praleidimas ir vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo, gamtamokslinio raštingumo rezultatus ir mokinių, sistemiškai praleidžiančių pamokas, pasiekimai atsilieka vienais, dvejais ar net trejais metais.
Skaičiuojama, kad vienas mokinys vidutiniškai praleidžia 10 proc. pamokų.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Jei ziurint kas daroma su svietimo sistema, man atrodo, kad diegiamu reformu esme, ne savarankiskai mastancios asmenybes ugdymas, o nuo mazu dienu pratinimas prie „policajaus” valstybes rytdienos. Kaip atrodo tautos elitui kad ateitis tai nauja valdymo forma, skaitmenine vergove.
Ir va jie bus ponai, o cia ju paklusnus nuo mokyklos suolo isaukleti paklusnus vergai.
Manau ateiti bus vis labiau svietimo sistemoje ivedinejami „policajaus valstybes” atributai tai vienoje sriti, tai kitoje, tarsi po truputi, nezymiai. Ju esme ne konstruktyvumo rezultatas asmenybes ugdymui, o pratinimas prie kontroles grieztinimo, kaip norma..
Tame tarpe ko gero issivysto ir kas galima elito vaikams, tas draudziama darbininku palikuonims.
Kaip ir viso kito teisinio biurokratinio aparato esme. Tuo paciu pratinama nuo mokyklos suolo prie socialiniu statusu laisves skirtumu kaip norma…
_______________________________________________________________________________
Todel mano galva jei Lietuviu tauta nori islikti globaliu transformaciju cunamiuose kaip tauta, ji turetu kiek imanoma sutelkti demesi i Lietuviu diasparas pasaulyje. Visapusiska diasparu vaidmeni, kurios padetu tiek emigracijos klausimais tiek kulturine informacine isliekamaja prasme.
Ypac kai paskutiniai ivykiai Izraelije, akivaizdziai parodo, kad kulturine prasme diaspara, gali buti daug stipresne ir konstruktyvesne, nei valstybe.