Kovo 11-ąją minėjome Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmetį. ,,Anykšta“ pašnekovų klausė, kaip jie jautėsi prieš trisdešimt metų, ką tada galvojo apie būsimą gyvenimą Nepriklausomoje Lietuvoje.
Labai dažnai girdime posakius, jog ,,ne už tokią Lietuvą kovojome“, ,,ne to tikėjomės“. Dažnai Laisvė ir Nepriklausomybė susiejama su pragyvenimo lygiu, asmeninėmis finansinėmis galimybėmis. Anykštėnų klausėme, ar 1990-ųjų pavasarį jie apskritai kėlė finansinius klausimus.
Virginijus Aloyzas MILAKNIS, anykštėnas, mokytojas, sąjūdietis:
,,Manau, jog supratome, kad bent dešimt metų gyveinimas bus sunkus. Bet ekonominis aspektas, regis, iš esmės buvo antrajame plane. Svajojome grąžinti savo simbolius – Trispalvę, Vytį, Himną, litą, valstybės sienas. Man gaila, jog praradome litą, galvoju, kad jis dar sugrįš. Kiek atsimenu, net jei kalbų nebuvo apie kažkokį materialinį gėrį, nesvarstėme, ar atkurti Nepriklausomybę yra ekonomiškai naudinga, ar nenaudinga. Esmė buvo atkurti valstybingumą ir jį išsaugoti. Kad ekonominiu požiūriu per trisdešimt metų toli nuėjome į priekį, yra akivaizdu – visai kitokia infrastruktūra, kitokios paslaugos, įsitvirtino ūkininkai, atsirado verslas. Kol kas neprilygstame Vakarų valstybėms, bet atotrūkis tarp Lietuvos ir Vakarų, palyginti su 1990-aisiais, dabar akivaizdžiai yra mažesnis.“
260869 577762An incredibly fascinating go via, I could not concur entirely, even so you do make some really legitimate factors. 126052