„Jautrus ir savo šeimą be galo mylintis žmogus… Prisimenu, kaip visą mėnesį Valdas po mažą gabalėlį valgydavo mamos Stasės padarytą varškės sūrį…“ – taip apie iš Anykščių kilusį rašytoją Valdą Papievį kalbėjo jo kurso draugas Darius Kuolys. Pirmą kartą Anykščiuose buvo surengtas Paryžiuje gyvenančio rašytojo kūrybos vakaras „Pilnaties sodas“.
„Jautrus ir savo šeimą be galo mylintis žmogus… Prisimenu, kaip visą mėnesį Valdas po mažą gabalėlį valgydavo mamos Stasės padarytą varškės sūrį…“ – taip apie iš Anykščių kilusį rašytoją Valdą Papievį kalbėjo jo kurso draugas Darius Kuolys. Pirmą kartą Anykščiuose buvo surengtas Paryžiuje gyvenančio rašytojo kūrybos vakaras „Pilnaties sodas“.
Karaliai akmeniniuose sostuose
Tėvai, draugai, mokykla, Anykščiai, vaikiški pokštai ir išdaigos, kurių Valdas Papievis nerekomenduotų krėsti šiandienos vaikams – temos, kuriomis prasidėjo pažintis su rašytoju iš Anykščių. „Dažnai prisimenu vaikiškas dienas – tėvų namus, kiemo žaidimų draugus ir akmeninius karalių sostus… Iš kieme stūksančios akmenų krūvos ręsdavom sostus – lenktyniaudavom, kas pastatys didesnį… Buvom savo kiemo karaliai. Vėliau J. Biliūno vidurinė mokykla ir ten dirbę mokytojai. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Žemaitytė, kuris mus, geriausius mokinius, neva nepadariusius kažkokių darbų, palikdavo po pamokų ir aiškindavo, rodydavo tai, ko sovietmečiu nebuvo galima rodyti… Ir dar prisimenu, kaip jūs, mokytoja, Šiaučiuliui ausį nusukot…“ – dalijosi vaikystės prisiminimais V. Papievis (mokytoja O. Jakimavičienė rašytojo klasei dėstė lotynų kalbą – aut.past.).
Banalių atsakymų vengė
Dar besimokančio vidurinėje mokykloje Valdo rašiniai buvo spausdinami „Moksleivio“ žurnale. Įvykis, situacija, būsena – nuo ko prasidėjo rašytojo kūrybinis kelias? „Nežinau, tikrai nuoširdžiai sakau, jog į šį klausimą atsakymo nežinau. Galėčiau atsakyti labai banaliai – įkvėpė anykštėniška dvasia, čia gyvenę rašytojai, J. Biliūno vidurinė mokykla, kur buvo sustiprintas lietuvių kalbos ir literatūros mokymas, bet čia nėra tikrieji atsakymai… Tik žinau, kodėl dabar rašau – daugiau nieko kito nemoku daryti. Rašydamas suvokiu save, suvokiu, kas yra pasaulis… Kai nerašau, man atrodo, jog laikas slysta pro pirštus, kažkaip ne taip tą laiką leidžiu. Aš rašau ir tada, kai nerašau – velniai žino, kas darosi mano galvoje…“ – apie kūrybinę pradžią ir dabartį pasakojo rašytojas.
Plačiau apie V. Papievio kūrybos vakarą „Pilnaties sodas” skaitykite „Anykštoje”
