Kunigiškių I kaimo kapinių vartai taip atrodo dabar.
Anykščių rajono savivaldybės administracijos organizuotą konkursą laimėję UAB „Vilniaus restauratoriai“ darbuotojai užbaigė Svėdasų seniūnijos Kunigiškių I kaime esančių kapinių pagrindinių vartų remontą. Kaip teigė šių eilučių autoriui patyrimą tokiuose darbuose sukaupę meistrai, pačiu laiku susirūpinta kapinių vartais. Iš lauko akmenų ir plytų sumūrytas statinys buvo „leisgyvis“, trupėjo, judėjo ir bet kuriuo metu galėjo sugriūti. Pakako remontininkams stipriau spustelėti, labiau pajudinti, ir didžioji dalis vartų išgriuvo…
Rūpestingų meistrų pastangomis kapinių vartai buvo atstatyti, kai kurios dalys naujai išmūrytos, kai kurios – restauruotos, „sugrįžo“ atgal ir restauruotos, nuo korozijos apsaugotos, naujai išdažytos metalinės vartų dalys, trijų mūrinių bokštelių viršuje vėl atsirado kalvio darbo „saulutės“ ir simboliniai kryžiai. Tiktai vartų nišos kaip buvo, taip tebeliko tuščios, mat, šventųjų skulptūrėlės iš čia dingo dar sovietmečio eros pradžioje…
Beje, Kunigiškių I kaimo kapinių vartus remontavo tos pačios UAB „Vilniaus restauratoriai“ žmonės, kurie sėkmingai darbavosi nuo 2021 metų rudens, atlikdami buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos, kurioje veikia Svėdasų krašto muziejus, restauravimo darbus.
Didžiulio Kunigiškių I kaimo gale esančios kapinės jau turi ir kitokį statusą. Dar 2020 metais kunigiškietė, Viešosios įstaigos „Atvertos langinės“ vadovė Rūta Stanevičienė parodė pilietišką iniciatyvą ir kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos, inicijuodama šių kaimo kapinių pripažinimą kultūros paveldo objektu. Departamentas 2021 metais pripažino kapinėse esančių Lietuvos partizanų kapų ir koplyčios-varpinės teritoriją valstybės saugomu nacionalinio lygmens kultūros vertybių registro objektu, turinčiu istorinę ir memorialinę vertę.
Šiose kapinėse slapta buvo palaidoti 1949 metų lapkričio 2 dieną Drobčiūnų miške nelygioje kovoje su stribais ir NKVD garnizono kareiviais žuvę septyni Lietuvos partizanai, kurių išniekinti kūnai Svėdasų miestelio pakraštyje buvo sumesti į gyventojų bulvėms ir daržovėms laikyti iškastas duobes. Laisvės gynėjų artimieji nakčia žuvusiųjų palaikus pervežė į Kunigiškių kaimo kapines ir čia palaidojo. Ilgą laiką, baiminantis, kad sovietinių laikų aktyvistai neišniekintų partizanų kapų, apie čia palaidotus žmones buvo nutylima, jų amžinojo poilsio vieta tik minimaliai prižiūrima, kukliai aptvarkoma. Tiktai Atgimimo metais susirūpinta Laisvės kovotojų atminimą įamžinti ir jų kapus sutvarkyti. 1991 metais kapinių pakraštyje iškilo originalus statinys – koplyčią-varpinę primenantis paminklas, o ant septynių partizanų kapų pastatyti antkapiniai paminklai-stelos.
Taip buvo įgyvendintas respublikoje gerai žinomo architekto, kilusio iš Svėdasų valsčiaus Vaitkūnų kaimo Broniaus Kazlausko (1923-2004) parengtas projektas. Nuo to laiko jau visiems žinoma, kad čia ilsisi Algimanto apygardos kunigaikščio Margio rinktinės Vaižganto kuopos vadas, lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto giminaitis Albertas Nakutis-Viesulas, šios rinktinės Viesulo būrio vadas Kazys Palskys- Ąžuolas, S. Dariaus ir S. Girėno kuopos vadas Petras Černius-Tigras, Laisvūnas, Algimanto apygardos kunigaikščio Margio rinktinės vado adjutantas Stasys Gimbutis- Rūkas, rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Dilys-Tarzanas, partizanai Jonas Meškauskas-Caras, Petras Miškinis-Šarūnas.
Lietuvos partizanų ir kitų Kunigiškių kapinėse besiilsinčių mirusiųjų atminimui vis skambėdavo koplyčioje-varpinėje įrengtas varpas, kurį po kiek laiko nugvelbė vagišiai. Kunigiškietė Rūta Stanevičienė kartu su kitais geros valios žmonėmis dabar rūpinasi, kad paminkle varpas vėl suskambėtų.
Ne vienas iš kitur atvykęs aplankyti kapinių smalsuolis būna nustebintas rūpestingai sutvarkyta šios ramybės „karalystės“ aplinka, o tvarkyti artimųjų kapus susiruošę būna labai patenkinti, kad nebereikia su savimi tampyti grėblių, kastuvų, šluotų, laistytuvų, nes įrankius galima surasti čia pat, vietoje. Kunigiškių seniūnaitijos seniūnaitis, Vaižganto krašto bendruomenės pirmininkas Pranas Maišelis seną, nebenaudojamą elektros įrangos dėžę sumaniai pritaikė įvairiems įrankiams susidėti, pripirko įrankių ir ją įrengė kapinių teritorijoje.
Kunigiškių I kaimo kapinaitės tebeveikiančios, jose atgula amžinojo poilsio ne tiktai kunigiškiečiai, bet ir kaimynai iš Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Ažubalių kaimo.
Okas sulaužė tuos vartus ten ą!!!
Ponia ar ponas A.D. -tai nueikite į savivaldybę ir pasiteiraukite pageidaujamų nuorodų. Straipsnis laikraštyje tai ne pageidavimų koncertas. Kas ieško, tas suranda, kas domisi- išsiaiškina. Ir nebūtina pagiežą lieti komentaruose.
Geras jūsų pastebėjimas, kad laikraščio straipsnis- ne reklamos užsakymas. Straipsnio apčioje yra redakcijos ženklinimas, kad publikuojamas už viešuosius pinigus iš Spaudos rėmimo fondo, o autorius savivaldybės administracijos padalinio darbuotojas. Taigi, skelbiant viešą informaciją apie savivaldybės veiklą, susijusią su autoriaus darboviete turi būti nurodomas ir pirminis informacijos šaltinis. Ar Anykščių rajone savivaldybės informacija kažkieno privatus reikalas?
P.s. nereikia kitų apkvailinti, siuntinėti ir lieti rūgasties dėl to, kad pastabos teisingos. Linkiu ramios dienos ir pilietinio susipratimo artėjant Valstybės dienos paminėjimui.
Kokia tvora Svėdasų šventoriuje suremontuota? Kai eini Vaižganto gatve tai palei tvorą geriau neik, tuoj ji nugrius, kažkokia kreiva, šleiva….Gal kokie girtuokliai remontavo kad taip iškeverzojo. O gal ji net neremontuota?
Gaila jūsų, kad nedalyvaujate kraštotyrininko, vietinio istoriko, žygių organizatoriaus rengiamuose susitikimuose ir pažintiniuose žygiuose. Net nežinote, kad bažnyčios šventorius aptvertas iš keturių pasaulio pusių, o pati bažnyčia stovi Alaušo ežero šiauriniame krante, Alaušo g., Svėdasuose.
Kraštiete iš Kauno, vieną kartą pasirašykite pavarde, nesislėpkite po anonimo kauke. Na, nekenčiate seniūno, muziejaus darbuotojo, vaidinate patriote, tai bent prisistatykite, nėra ko rašinėti savo kvailų apmąstymų. Iš tikrųjų tai daugelis žino, kas jūs tokia ir kur vasaromis gyvenate ir žino, kad jūsų visas patriotiškumas vertas pirstelėjimo.
Kai kas iš komentatorių gal pamaišė degtinės su šampanu ir viską supainiojo. Juk straipsnyje rašoma apie suremontuotus Kunigiškių kapinių vartus, tai kažkam parūpo paminėti suremontuotą dalį Svėdasų bažnyčios šventoriaus tvoros. Gal dar reikėjo paminėti, kad šventoriaus tvora buvo remontuota ir Pasvalyje, Raudonėje, Dauguose ir dar kažkur? Aiškiai parašyta, kad savivaldybės skelbtą konkursą laimėjo vilniečiai. Iš kur Svėdasuose statybininkų yra? Galėjo dalyvauti konkurse, jei tokių yra. Bet gal jiems geriau dalyvauti geriausio alaus gerėjo konkurse?
Jeigu Tamsta toks raštingas ir supratingas iš teksto kas „aiškiai parašyta” , gal galit duoti oficialią nuorodą kur buvo skelbtas savivaldybės konkursas šiems darbams ir kur pati savivaldybė paviešino apie nupirktus darbus ir jau įvykdytus darbus viešos pagarbos ir atminimo objekte Kunigiškių k.?
Ar Tamsta manai, kad ne visiems skaitytojams tokia informacija turi būti pasiekiama, kuri paminėta savivaldybės seniūnijos darbuotojo straipsnyje? Ar aš pagal Tamstą „apkvaišusi”?
tokias tvoras iš akmens tik tikri meistrai galy padaryti > arba tiesiog sutvarkyti
Ir Svėdasų parapijos bažnyčios šventoriaus tvora į rytinę pusę labai gražiai sutvakyta, atstatyta neseniai Svėdasuose.
Gal krašto muziejaus muziejinikas nežino, kad straipsnio neparašė? Ar Svėdasų seniūnas nedavė tokio nurodymo savo darbuotojui?
amžiną atilsį ramiai > tiesiog reikia gerbti mirusius
Ale tu matai, kaip čia seniūnijas muziejininkas ir mūsū seniūnas nebuva paskelbį ape takį kankursū ir takius svarbius darbus seniūnijas infarmacijas – nei skelbimų lintoj, nei seniūnijas fb lintoj? Mažu būt ir svedasiškiai mūrininkai laimėjį tų darbų? Gražus darbas. A jak svedasiškiai padara tai visiem onaras pasgirt kakie Svedasu krašta žmones ne na kelma nuspirti.
Ale gal viskū sužinosma per muziejaus Kunikiškiu makyklas atidarymu pa restauravimo darbu užbaigima kaip skelbia bus galui ainama mėnasio.
Iki pašalpos bus sunku ištverti pachmielą?