Šiomis dienomis Anykščių miesto vardas skamba plačiai. Neseniai pasaulinio pripažinimo sulaukė turizmą regione atgaivinęs sveikintinas ir originalus projektas – apžvalginis Medžių lajų takas. Gera džiaugtis didesniais lankytojų srautais, atsigaunančiu turizmu, tačiau įsivyraujant pasididžiavimui nereikėtų numoti ranka ir į ne tokias džiugias naujienas. Viena svarbiausių ir bene aktualiausių temų šaltuoju metų sezonu yra būsto šildymo kainos gyventojams. 2015 metų spalio 16 dieną Anykščiuose atidaryta biokuro katilinė – tai dar viena džiugi žinia. Iš AB „Anykščių vynas“ už 377 tūkst. eurų nupirktoje katilinėje buvo pastatytas 1,88 mln. eurų kainavęs skiedromis kūrenamas biokatilas. Tačiau gyventojų džiaugsmą dėl greitai atpigsiančios šilumos sudrumstė gruodžio pradžioje pasiekusi žinia, kad naują katilą teko užgesinti, nes UAB „Anykščių šiluma“ nesunaudojo metinės gamtinių dujų kvotos.
Pagrindinius probleminius akcentus itin gerai sudėliojo laikraščio „Anykšta“ žurnalistas Vidmantas Šmigelskas. Jo publikacijoje teigiama, kad „Anykščių šilumos“ vadovybė sprendimą nutraukti biokuro katilinės veiklą turėjo priimti, kai buvo pagrasinta, jog nepaisant to, ar sudegins nustatytą dujų kiekį, ar ne, vis tiek privalės sumokėti už tiek dujų, kiek jo numatyta pagal Vyriausybės skirtas kvotas. Kitaip tariant, liepta naudoti suskystintas gamtines dujas, už jas susimokėti, taip suvaržant gyventojų laisvę naudotis nauja biokuro katiline. Lietuvai įsirengus dujų terminalą, dujas perkančioms įmonėms nustatomos brangių dujų suvartojimo kvotos. Paprastai įmonės pateikia duomenis, kiek dujų sunaudoja ir kokius poreikius prognozuoja artėjančiam sezonui. Tačiau akivaizdu, kad neįmanoma prognozuoti, ar šaltas bus vienas arba kitas mėnuo ir kiek prireiks kuro. Tokia ydinga praktika paremtas dujų suvartojimo kvotos skaičiavimas yra netikslus, tai nesąžininga gyventojų, kurių lėšos eikvojamos, atžvilgiu. Palyginkime: viena megavatvalandė, pagaminta deginant skiedras (biokurą), kainuoja 10,71 euro, deginant bendrovės „Lietuvos dujos“ dujas – 18,68 euro, o „Litgas“ dujas – 32,69 euro. Pernai per 11 mėnesių brangios dujos sudarė per 60 proc. viso Anykščiuose sunaudojamo kuro, o biokuras – tik 11 procentų. Į biokuro katilinės statybą investuoti milžiniški pinigai – daugiau nei 2 mln. eurų. Tai daryta viliantis, kad investicija atsipirks, todėl biokatilas turėtų dirbti nestabdomai ir jam turėtų būti teikiamas prioritetas. Tačiau dabar vyksta priešingai – biokuro katilinė stabdoma vien tam, kad būtų sudegintos triskart brangesnės dujos. Suskystintų gamtinių dujų terminalą Lietuva įsirengė siekdama energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. Projektą inicijavo ir pamatus jam įgyvendinti padėjo buvusi Vyriausybė, tačiau dėl neapdairios dabartinės socialdemokratų Vyriausybės politikos diletantiškai ir visiškai neatsakingai suderėjus suskystintų gamtinių dujų kainas vartotojai verčiami prisiimti įsipareigojimus ir iš savo kišenės padengti brangesnio kuro išlaidas. Vadinasi, už dabartinės valdžios klaidas tenka mokėti šilumos vartotojams (ne išimtis ir Anykščių gyventojai), juolab kad pigesnė alternatyva – biokuras – jiems kol kas nepasiekiama. Biokatilinę pasistačiusi „Anykščių šiluma“ liko priklausoma nuo šalies Vyriausybės ir turi paklusti vartotojams primetamai energetikos politikai. Tiesa, negaliu nepaminėti, kad Valstybinei kainų ir energetikos komisijai pateiktas „Anykščių šilumos“ prašymas sumažinti šilumos kainas vartotojams. Tačiau ar bus priimtas palankus sprendimas, kol kas sunku prognozuoti. Anykščių meras Kęstutis Tubis aiškino, jog šiais metais bus perkama mažiau suskystintų gamtinių dujų. Belieka viltis, jog šilumininkų pateiktas akibrokštas anykštėnams nepasikartos, o mažesnės sąskaitos už šildymą pasieks gyventojus.
