
Gyvatvorės yra ganėtinai dažnas pasirinkimas soduose ar kiemuose – jos gali atlikti ne tik dekoratyvinę funkciją, bet ir apsaugoti nuo vėjo ar aplinkinių žvilgsnių. Visgi, kaip ir bet kokiems kitiems augalams, taip ir joms yra reikalinga atitinkama priežiūra – tik paskyrę šiek tiek laiko, galėsite džiaugtis tobulai atrodančia gyvatvore. Tačiau darbų nebus tiek daug, kaip kad galėjo pasirodyti – svarbiausia, kad įsidėmėtumėte žemiau įvardintus patarimus.
Apsispręskite dėl gyvatvorės paskirties
Dar prieš sodindami gyvatvorę, turėtumėte pagalvoti, ko iš šio augalo tikėsitės – nuo to priklausys, kokio dydžio augalus geriausia jai pasirinkti. 3-5 metrų augalai pasitarnaus kaip siena, sauganti nuo praeivių žvilgsnių, didelio vėjo ir sniego, 1-2 metrų sodinukai saugos nuo žmonių ir gyvūnų, o dar žemesnės gyvatvorės atliks tik dekoratyvinę funkciją. Netinkamo varianto šiuo atveju nėra, tad svarbiausia, kad patys išsigrynintumėte savo poreikius ir pagal tai surastumėte juos labiausiai atitinkančius augalus.
Tinkamai ją formuokite
Pirmiausia gyvatvorę turėtumėte reguliariai apgenėti – net ir tuomet, jei augalas yra pakankamai nedidelis, patrumpinti jį reikėtų bent po centimetrą iš visų pusių. Taip suaktyvinsite augimą ir pumpurų sprogimą, todėl ilgainiui gyvatvorė džiugins tankiomis, dar daugiau žavesio jai suteikiančiomis šakomis. Trumpinant šonus, darbus reikėtų pradėti nuo apačios į viršų, turint omenyje tai, jog augalo apačia turėtų likti storesnė nei viršus.
Taip pat galite eksperimentuoti su įvairiomis formomis, tačiau jeigu nuspręsite laikytis standartinio stačiakampio, reguliariai reikės patrumpinti augalo šonus ir viršų. Jei gyvatvorė yra nedidelė, užteks ir rankinių žirklių, tačiau jeigu teks sutvarkyti didesnius plotus, atitinkamai bus reikalingos kur kas galingesnės gyvatvorių žirklės.
Nepamirškite papildomų darbų po pjovimo
Po genėjimo darbų, gyvatvorę reikėtų švelniai pereiti su grėbliu, kad iš jos šonų ir viršaus iškristų įstrigusios šakelės ir lapeliai. Jei visų genėjimo likučių nėra daug, juos galite palikti prie dirvožemio – tuomet jie pasitarnaus kaip mulčias. Tačiau jei kiekiai yra didesni, turėtumėte juos surinkti ir išmesti arba panaudoti kaip kompostą – jam tiks lapai ir smulkesnės šakelės.
Paskirkite pakankamai dėmesio gyvatvorių žirklių pasirinkimui
Šis įrankis prižiūrint gyvatvorę bus kone svarbiausias, tad jį rinktis turėtumėte itin atsakingai. Rankiniai modeliai rekomenduojami tuomet, kai šių augalų plotai nėra dideli, o šakos – smulkesnės. Tiesa, su jais galima itin tiksliai suformuoti norimą gyvatvorės formą, tad tokį gaminį pravartu turėti savo sandėliuke. Tačiau jeigu norėsite darbuotis efektyviau, taip pat turėtumėte peržvelgti elektrinių, benzininių ir akumuliatorinių gyvatvorių žirklių asortimentą.
Visi šie modeliai turi savus privalumus. Elektriniai puikiai tinka vidutinio dydžio plotams – jie yra lengvi, tylūs ir nekenkiantys aplinkai. Be to, gali susitvarkyti ir su storesnėmis šakomis. Tačiau turėkite omenyje, kad darbai bus apriboti laido. Tuo tarpu akumuliatoriniai įrankiai užtikrins didesnę judėjimo laisvę ir puikiai tiks sunkiau prieinamoms vietoms. Jie taip pat užtikrins tylų darbą ir galės įveikti storesnes šakas, tačiau darbuotis galėsite ribotą laiką – tai priklausys nuo akumuliatoriaus talpos.
Tuo tarpu benzininės gyvatvorių žirklės neturės jokių apribojimų – jos džiugins efektyvumu ir puikiai tiks tuomet, kai norėsis didžiausio našumo ir galimybės įveikti net ir storas šakas. Tokią techniką pritaikysite ir dideliems plotams, tačiau darbas bus triukšmingesnis, o įrankis – sunkesnis. Rinkdamiesi turėsite atsižvelgti ir į daugiau aspektų, tokių kaip galia, pjovimo dalies ilgis ar papildomos galimybės – spauskite čia, jei norite apie tai sužinoti daugiau.
Reguliariai ją patręškite
Dirva dažniausiai yra tręšiama dar prieš augalų sodinimą, pirmaisiais metais to daryti nebereikia, o po to bent kelerius metus rekomenduojama juos tręšti kiekvieną rudenį arba kuo ankstyvesnį pavasarį. Tam tinka lėtai tirpstančios kalio, fosforo arba greitai tirpstančios kompleksinės trąšos. Tačiau trąšų naudojimas priklauso ir nuo konkrečių augalų, ir nuo dirvožemio tipo, tad šiam niuansui dar reikėtų paskirti papildomo dėmesio.
Pirmaisiais metais gyvatvorę laistykite
Dažniausiai gyvatvorės yra laistomos pirmaisiais pasodinimo metais, tačiau jei dirva yra ypatingai sausa, tai gali tekti daryti ir vėliau. Situacija labai panaši kaip ir kalbant apie trąšas, tad turėtumėte geriau įsigilinti į konkretaus augalo poreikius ir įvertinti dirvožemio būklę.
Pasirūpinkite aplinka aplink gyvatvore
Norint dar labiau atskleisti gyvatvorių grožį, ne mažiau svarbu pasirūpinti, kad jas supanti aplinka taip pat būtų pakankamai tvarkinga. Jei šis augalas sodinamas prie tvoros, gali būti sunku susitvarkyti su netoliese augančiomis žolėmis – vejapjovės į tokius tarpelius dažniausiai negali įtilpti. Tokiais atvejais verta į pagalbą pasitelkti mobilumu garsėjančius žolės trimerius. Juos apžiūrėti ir įsigyti galėsite apsilankę Pigu.lt el. parduotuvėje arba paspaudę čia.
Įsiminę visus šiuos patarimus ir pritaikę juos praktiškai, galėsite būti tikri, kad iš savo pusės padarėte viską, jog gyvatvorė atrodytų nepriekaištingai. Užduočių ne tiek ir daug – svarbiausia visas jas atlikti kruopščiai ir reguliariai.