Svarbiausia, kad nauja valdžia… nepultų įgyvendinti pažadų

Po Seimo rinkimų antrojo turo, kuriame triumfavo Lietuvos socialdemokratų partija, kalbinome skirtingo amžiaus ir skirtingų pažiūrų anykštėnus. Pašnekovų klausėme, ar juos nustebino rinkimų rezultatai ir ko jie tikisi iš būsimosios Lietuvos valdžios.
Priminsime, kad Deltuvos šiaurinėje apygardoje socialdemokratas Arūnas Dudėnas įveikė demokratą Tomą Tomiliną, tačiau ir šis politikas dirbs Seime. Jis į 2024–2028 metų kadencijos parlamentą išrinktas pagal partijos sąrašą.

Visuotinis karas prieš konservatorius buvo „neskanus“

Rimas JASIŪNAS, verslo konsultantas:
„Ne mano pažiūrų žmonės laimėjo rinkimus, bet rezultatas yra natūralus. Tie, kurie būna valdžioje, tie gauna kritikos. Mano supratimu, kadenciją baigianti Vyriausybė visai neblogai išlaviravo tą laivą. Prisiminkime, kokiomis sąlygomis reikėjo dirbti: kovidas, karas Ukrainoje… Visuotinis politinių jėgų karas prieš konservatorius man neskaniai atrodė, tirštai… Remigijaus Žemaitaičio nelaikau lygiaverčiu politiku. Jo strategija, leksika, kerštas su mano supratimu visiškai prasilenkia.
Deltuvos šiaurinėje apygardoje socialdemokratas Arūnas Dudėnas pateko ant bangelės ir kaip ėjo, taip ir nuėjo su ta bangele. Tomas Tomilinas – ryškesnė asmenybė, o visi kiti nelabai ir turėjo šansų.
Socdemams padėjo Vilijos Blinkevičiūtės fenomenas. Bet šalies valdžios pasikeitimas, manau, turės mažai įtakos tolesnei valstybės raidai. Šuo loja, o karavanas eina. Viskas sudėliota, o socialdemokratai nėra naujokai politikos virtuvėje.

Pergalę lėmė ir balsai „prieš“

Romaldas GIŽINSKAS, socialdemokratas, buvęs rajono Tarybos narys:
„Tikėjau socdemų pergale, bet nemaniau, kad ji bus tokia didžiulė. Džiugina tai, kad į partiją atėjo daug jaunimo, kad didieji miestai atgimsta. Partijos pirmininkės V. Blinkevičiūtės pasisakymai per televizijos debatus, reiškia, žmones palietė. Žmonės labiausiai bijojo, kad vėl nesugrįžtų konservatoriai ir Laisvės partija. Sutinku, kad šis balsavimas buvo ne tik už socialdemokratus, bet ir prieš konservatorius. Lietuvoje dažnai balsuojama prieš.
Dėl būsimos koalicijos – man Saulius Skvernelis nėra tas žmogus, su kuriuo būtų galima eiti į žvalgybą. Buvo istorija, kai jis mūsų sąraše norėjo eiti ketvirtu numeriu, jau buvo su tuometiniu partijos pirmininku Algirdu Butkevičiumi suderinta, bet tada Ramūnas Karbauskis pasiūlė pirmąjį numerį pas „valstiečius“ ir jis pas juos nuėjo. Vėliau, kaip žinome, sukūrė savo partiją. Dabar pats A. Butkevičius yra pas S. Skvernelį. Kažin, ar tokia koalicija būtų stabili. Manyčiau, kad S. Skvernelis turi didesnių ambicijų. Ko gero, jis turi ambicijų susijungti su socdemų partija ir tapti jungtinės partijos pirmininku. Čia, aišku, tik mano asmeninė nuomonė.
Man „Nemuno Aušra“ nėra baubas. Noriu pacituoti partijos pirmininkės pirmąjį pavaduotoją – R. Žemaitaitis per 15 metų niekaip nesireiškė kaip antisemitas. Čia buvo galbūt tik rinkiminiai pasikarščiavimai. Gal socdemai, R. Žemaitaitis ir galų gale tas pats S. Skvernelis galėtų jungtis į koaliciją. Turėtume konstitucinę daugumą.
Pas R. Karbauskį yra Ignas Vėgėlė, kuris gąsdina aiškindamas, kad reikės sistemai remonto. O čia baisiausias dalykas sistemai. Nors iš tikrųjų reikia sistemai remonto. Praėjo beveik 35 metai, niekas sistemoje nesikeičia ir klasikinės partijos bijo to remonto. Vien dėl I. Vėgėlės, manyčiau, „valstiečių“ į koaliciją neims.
Kaip ten bebūtų, yra gerai, kad socialdemokratai kaip feniksas prisikėlė. Labai seniai buvo, kad socdemai turėtų tiek daug balsų, kaip gavo dabar. Socdemai buvo nuosaikūs valdžios kritikai, lyg stebėtojai iš šalies. Žmonėms tai, akivaizdu, kad patiko.“

Pavyzdys, kaip reikia dirbti – Remigijus Žemaitaitis

Arvydas MAČIULIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, buvęs rajono Tarybos narys:
„Nuopelnus už „Nemuno Aušros“ sėkmę reikėtų priskirti partijos lyderiui R. Žemaitaičiui. Iš jo daugeliui reikėtų pasimokyti, kaip komunikuoti, kaip dirbti. Ir jis darė klaidų, bet mažiau nei kiti. Ir sugebėjo bet kurioje situacijoje tinkamai sureaguoti. Dirbo su žmonėmis, važinėjo, kalbėjo. Kiekviena partija turi tai daryti, jeigu nori kažko pasiekti. Tie patys „valstiečiai“, rinkimų štabas, galvojo, kad žmonės prisimena, kas buvo prieš ketverius metus. Nieko panašaus. Žmonės neprisimena, kas buvo prieš savaitę, prieš mėnesį, o prisimins, kas buvo prieš ketverius metus… Reikėjo žymiai aktyviau, žymiai aiškiau komunikuoti.
Dėl socialdemokratų pergalės – nesakyčiau, kad čia kažkoks V. Blinkevičiūtės nuopelnas ar pačių socialdemokratų nuopelnas. Tiesiog žmonėms ypač nusibodo tas labai neskaidrus dabartinės valdančiosios daugumos darbas. Viena partija kaip savo pagrindinius tikslus reklamuoja narkotikų įteisinimą, genderizmą ir t. t. Kita partija aiškiai įklimpusi į politinės korupcijos skandalą ir jau nuteista. Dėl trečios partijos vos ne kas savaitę naujas skandalas. Natūralu, kad žmonėms galų gale trūko kantrybė. Žmonėms reikia ieškoti kažkokios išeities, kaip išeitį šį kartą jie matė socialdemokratus. 2016 metais kaip išeitį matė „valstiečius“.
Deltuvos šiaurinėje apygardoje mūsų kandidatas Linas Pravilionis, palyginus, gerą rezultatą pasiekė. Naujas žmogus politinėje padangėje, todėl trečioji vieta – neblogas rezultatas.
O apie A. Dudėną aš apskritai nieko nežinau… Jį įnešė banga.
Antrajame ture jeigu buvo socdemas ir kažkas kitas, tai žmonės balsavo už socdemą. Tam tikra prasme tai ir logiška. Žmonės, matyt, svarsto: jeigu jau socdemai pirmauja, tai reikia daryti taip, kad jie turėtų daugumą, kad būtų galima iš jų vėliau pareikalauti.“

Blogiau gal nebus…

Povilas ČERNIAUSKAS, anykštėnas:
„Rezultatai nenustebino. Kaip apžvalgininkai sakė, taip ir buvo. „Nemuno Aušros“ balsai taip pat nenustebino – visada taip būna. Atsiranda kažkas įdomesnis ir balsuoja lietuviai už tuos įdomesnius, svarbu, kad ne konservatoriai.
Anykščiai? T. Tomilinas su A. Dudėnu? Gal žmonės apie juos pasiskaitė, reklama gal suveikė. Socialdemokratai pirmavo pagal visus sociologinius tyrimus, žmonėms jų pergalė gal net buvo įbrukta.
Anomalijų rinkimuose nebuvo. Po pirmojo rinkimų turo konservatoriai dar gal tikėjosi, kad gaus daugiau. Bet antrajame ture juos visiškai sutrupino. Ar negąsdina kairioji valdžia? Kokios gali būti dar didesnės problemos!? Gal nebus blogiau… Įdomu, ką socialdemokratai susirinks į savo komandas. Jeigu susirinks kompetentingas komandas, viskas bus gerai. Šiaip kairieji labai mėgsta kišt savus į visokius postus ne pagal pasiekimus, o pagal ryšius. Svarbiausia, kad V. Blinkevičiūtė nepradėtų taškytis pinigais, bet jeigu apsistatys rimtais ekonomistais, tikėkimės, nepradės. Aš dar mažas buvau, bet man pasakojo, kaip ji pensijas padidino, o vėliau jas reikėjo nukirpti. Kvailokai pasielgė, kai prieš krizę mušė visus rodiklius, tiesa, krizė buvo lyg ir netikėta. Galų gale, kalta liko Šimonytė. Politikas, kaip asmuo, yra niekas – svarbiausia yra komanda.“

Sugalvoti, kam gerins gyvenimą, nėra sudėtinga

Domantas MAKAUSKAS, verslininkas:
„Kažkada priklausiau liberalų partijai, man liberalų pažiūros artimesnės. Bet reikia žiūrėti į žmones, ne vien į partijas. Jeigu taip viskas kardinaliai pasikeitė, panašu, kad žmonės nebuvo labai patenkinti. Tačiau nemanau, kad man nuo to valdžios pasikeitimo bus labai didelis skirtumas.
Aš tų pažiūrų, kad pažadai, kurie buvo duoti ir galbūt bus vykdomi, būtų pamatuoti ir bus sugalvota, iš kur duoti. Prigalvoti, ką duosim, kam duosim ir kiek visko pridalinsim, nėra labai sudėtinga. Jeigu jūs atsinešate tortą, kuris yra skirtas šešiems žmonėms, aišku galima jį bandyti padalinti ir 24, bet ne visai gerai dalinasi… Sukuriamas lūkestis, kad visi to torto prisivalgys iki soties, bet kai kam ir paragauti netenka. Aišku, gerai būtų, kad visa mūsų socialinė apsauga veiktų kaip Norvegijoje, bet pirmiausia mums tuos pinigus reikia užsidirbti.
Reikia galvoti, kaip užsidirbti, kad valstybėje būtų daugiau pinigų iš mūsų pačių darbo. Netūrėtų būti taip, kad pradžioje daliname, o paskui galvojame, iš kur gauti pinigų. Aš nestatyčiau vežimo prieš arklį.“