Rugpjūčio 15 – ąją, Žolinių šventėje, Svėdasuose paminėtas 515 – asis miestelio gimtadienis.
Išvakarėse ir jubiliejaus dienos vakarą būta daug teatrališko juoko, muzikos ir dainų, o istorinėje dalyje kalbėtasi apie savivaldą ir senųjų laikų bei dabartinį pilietiškumą.
Didžiosios dienos išvakarėse Svėdasų miestelis pasipuošė iš žiedų, žolynų sudėliotais kilimais, vainikais, išraitytais skaitmenimis, primenančiais, kad jaukiajam miesteliui prie Alaušo sukanka 515 metų. Kultūros namuose porą liaudiškų komedijų „Paskubėjo“ ir „Apie vištas ir politiką“ dar iš caro bei Smetonos laikų suvaidino Traupio bei Vaitkūnų kultūros namų teatrų vaidintojai, veikė Vytauto Bagdono fotografijų paroda. Sutemose jubiliejui besiruošiantį miestelį nuprausė smarkus su griausmais bei vėjo gūsiais pliaupiantis lietus.
Jaukiojoje Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje Šv. Mišių už Svėdasus bei svėdasiškius šventimui vadovavo vietinis klebonas Raimundas Simonavičius. Po pamaldų, sugiedojus lietuviams taip mielą giesmę „Marija, Marija“ vieningai buvo sugiedotas kun. Stepono Galvydžio parašytas Svėdasų himnas, besibaigiantis pranašingais, kviečiančiais atsigręžti į tėviškės žemę žodžiais: „…Surink į būrį mus visus… Globok ir saugok Svėdasus“. Iš šventovės pasipilusioje minioje plazdėjo vienintelė, revoliucingai raudona Aukštaitijos vėliava, o kas ir kur nukišo Svėdasų miestelio vėliavą?
Šimtmečio svėdasiškių galerijoje vyko pokalbis apie savivaldą ir pilietiškumą. Kalbėtasi apie XIX amžiaus pabaigoje besiformuojančią lietuvišką visuomenę, pirmuosius tautos žadintojus, ypač apie vargonininką Juozą Mikuckį, kuris aktyviai dalyvavo blaivybės, švietimo, kultūriniame darbe – jis platino lietuvišką spaudą, jis tautos reikalus sprendė Didžiajame Vilniaus seime, jis gyvai domėjosi istorija, jo pasakojimų paskatintas kun. Kazimieras Girnius 1965 m. parašė bene pirmąją Svėdasų istoriją. Prisimintas ir J. Mikuckį pakeitęs vargonininkas, nenuilstantis kultūros darbininkas bei visuomenininkas Petras Vinkšnelis bei pirmieji nepriklausomos Lietuvos savivaldos žingsniai Svėdasuose. Pirmasis komitetas susikūrė išvadavus Lietuvos kariuomenę 1919 m. birželio 1 – ąją, kuomet karininkas Bielskas dalyvavo išrenkant valsčiaus komitetą – Steponą Žemaitį (sekretorius), Joną Galvydį ir Steponą Bublį, bei miliciją – Juozą Baroną, Joną Meškauską, Joną Gobę ir Praną Kežutį. Antrajame valsčiaus komiteto posėdyje iš susirinkimo buvo pašalinti visi dalyvavę „komunistai“ – Boleslovas Žvirblis, Domininkas Gimbutis ir Antanas Maluiška, jiems uždrausta užimti bet kokias valdžios ar visuomenines pareigas, o vėliau labiausiai gyventojus engusio „bolševiko“ Naiuros konfiskuotas turtas, net karvė, jo mažamečiui vaikui išskirta vienas svaras sviesto per savaitę.
Birželio 11 – ąją išrinktas pirmasis Svėdasų viršaitis Napalys Baukys. Posėdžiauta labai dažnai, spręsti prievolių kariuomenei, tiltų per Šventąją bei Jarą atstatymo, neleistinų milicininkų veiksmų, vargšų šelpimo bei besaikio kortavimo, naminės degtinės gamybos uždraudimo, prisijungimo prie Utenos apskrities reikalai. Apie garsiuosius viršaičius Antaną Budreiką, Juozą Striuką, daug šiltų žodžių apie juos tarė artimieji – Dalia Dilytė – Staškevičienė, provaikaitis Mindaugas Striukas. Prisiminti ir naujosios kartos veikėjai, pažymėti pavasarininkai Ona Juodelytė bei Antanas Šukys, jaunalietuviai Karolina Budreikaitė ir bene žymiausias jaunosios kartos atstovas Vladas Baleišis. Jis ne tik jaunalietuvis, Vilniui Vaduoti sąjungos narys, jis šaulys ir rašytojas – pirmųjų poetinių miniatiūrų rinkinio Lietuvoje „Chrizantemos“ autorius.
Sveikinimo žodį tarė Seimo narys Sergejus Jovaiša, kalbą pradėjęs šios nakties sapnu apie pralaimėjimą „Cibonai“, kartu su kolegos Antano Bauros padėjėja Regina Patalauskienė įteikė svėdasiškiams raštą bei Lietuvos istorinę vėliavą.
Atverta dailių ir reikalingų tarpukario smulkmenėlių paroda stiklo spintoje. Daugeliui buvo įdomu paliesti lietuviškus litus, pavartyti 1928 m. Svėdasų valsčiuje išduotą Teklės Neniškienės pasą ar sužinoti kaip veikia karabitinis dviračio žibintas…
Popietinė programa prasidėjo pramogomis, žaidimais džiaugsmai kaip Žaliaplaukei Esmeraldai vadovaujant mažyliai žaidžia senovinius – paprastus ir smagius žaidimus. O jau po to tris salves trenkė Broniaus Budreikos patranka, kaip iš multifilmo gražuolėlė, mažutėlė.
Pirmojo, visus tiesiog pritrenkusio didinga 140 gramų parako užtaiso jėga, Svėdasams skirto šūvio dagtį kartu su kapitonu pridegė Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, kuris linkėjo maloniai praleisti šventinį vakarą, prisiminė senąją istoriją, kunigaikščius Radvilas bei palygino, kad didikams valdant tebuvo septynios gatvės, o dabar aštuoniolika…
Meras taip pat vystė gatvių temą, palinkėjo, kad Svėdasuose būtų jų bent dvidešimt, žadėjo, kad pora gatvelių greitai bus asfaltuotos. Kviesti vis nauji kalbėtojai, tačiau dauguma jų nepasirodė. Bendruomenės atstovai menišku žymeniu apdovanojo gražiausia miestelyje pripažintos sodybos šeimininkus Gražiną ir Algimantą Puolius, raštai įteikti ir kitiems grožio bei tvarkos puoselėtojams, įvertintas ir geriausiai besitvarkantis daugiabutis namas, pažymėtas Moliakalnio gatvės trečiuoju numeriu. Didysis koncertas, kuriame puikiausią dainą apie Svėdasus dainavo mokinukės ir vietinio vokalinio ansamblio dainininkai, pasirodė „Baltoji Pavana“, grojo ir dainavo, kaimo kapelos, kolektyvai iš Leliūnų, Skiemonių, jų vokalinis – instrumentinis ansamblis „Akimirka“, smagių muzikantų iš Viešintų grupė „Vingerinė“, bei popso muzikos grupė „Drovuoliai“ iš Molėtų. Šiokia tokia prekyba saldėsiais, veltinukais, iš šimto kiaušinių iškepta jubiliejinė kiaušinienė ir tranki, įvairia muzika supinta, skambėjo ne tik „bumčikai“, tačiau ir „ABBA“ dainos, jauni ir vyresni trypė iki pirmųjų gaidžių.
Prieš vidurnaktį dangų raižė keliomis salvėmis iššauti fejerverkai. Buvo smagu. Ir aš ten buvau, žvalgiausi, vaikštinėjau, gal net ne viską pastebėjau…