Svėdasų praeitis ir dabartis

Šeštadienį, liepos 21 d., Miesto šventės metu bus pristatyta Vytauto Rimšos sudaryta knyga „Svėdasai: praeitis ir dabartis“.

Knyga skirta Anykščių ir Svėdasų krašto žmonėms, svečiams ir turistams, kraštotyrininkams ir pedagogams, respublikos universalioms mokslinėms ir viešosioms mokyklų bibliotekoms. Ji itin pravers svečiams, atvykusiems į Svėdasus iš ES ar kitų šalių, norintiems susipažinti su šiuo kraštu, juolab kad knygoje yra jos santrumpos anglų, vokiečių ir rusų kalbomis.

Knyga „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ (toliau – „Svėdasai“) yra tęstinis leidinys. Ketinama išleisti keletą tomų. Juose bus gvildenamos pradėtosios, atsiras ir naujų temų. Tai daryti skatina didėjantis kraštiečių ir miestelio svečių poreikis panašiam mokslo populiariam, informaciniam bei kraštotyriniam leidiniui. Knyga skirta miestelio istorijai ir dabarčiai, krašto bendruomenės gyvenimui, žmonių darbams ir rūpesčiams. Tai – įvadinis minėto serialo tomas, todėl jame pirmiausia ir matysime Svėdasų seniūnijos herbą, vėliavą, himną. Toliau trumpai supažindinama su miestelio ūkiniu, ekonominiu ir kultūriniu gyvenimu, retsykiais iškylančia Svėdasų administracinio pavaldumo problema bei jos raida. Antrame skyriuje apžvelgti iki tol pasirodę informaciniai ir kiti leidiniai (laikraščiai, lankstinukai, brošiūros, knygos) apie Svėdasus, prisimintos jų recenzijos, skelbtos laikraščiuose. Trečiame skyriuje skaitytojas ras mokslinius istorinius straipsnius apie miestelio vietovardžio etimologiją ir pirmąjį Svėdasų planą, parengtą 1645 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų užsakymu. Ketvirtas skyrius skirtas naujausiems Svėdasų bendruomenės įvykiams: svėdasiškių tarmės mokslinei popietei, bibliotekos 70-mečio sukakčiai, artėjančiam Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus 25-mečio jubiliejui, pernai Malaišiuose įvykusioms Vaižgantinėms. Bene, didžiausias yra penktasis knygos skyrius „Kraštiečių galerija“, kuriame pradėti skelbti biografiniai straipsniai apie žymius (šįkart 48) krašto žmones. Manome, ne mažiau bus įdomus ir paskutinis leidinio skyrius „Svėdasų gyvenimo akimirkos nuotraukose“. Jos autentiškai atspindi svarbesnes miestelio ir šio karšto žmonių gyvenimo akimirkas. Pabaigoje rasime išsamią, visų knygoje paminėtų žmonių asmenvardžių rodyklę.

2007 m. pradžioje idėją išleisti Svėdasams skirtą didesnę knygą pirmasis iškėlė tuo metu Vilniuje įkurtos Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ tarybos narys ir sekretorius, šių eilučių autorius. Tarybai pritarus, 2007–2012 m. vyko jos rengimo darbai – buvo renkama medžiaga, kaupiami faktai, rašomi straipsniai, dirbama su autoriais. Pirmasis jos tomas yra skirtas artėjančiam miestelio 510-ajam jubiliejui, kurį Svėdasai švęs 2013 m. Gražiai sutapo, kad darbas buvo užbaigtas, ir knyga pasirodys tada, kai Anykščių rajonas tapo Lietuvos kultūros sostine. Ją pristatyti rajono žmonėms ketinama tradicinėje Anykščių šventėje, šių metų liepos 21 dieną.

Leidinį sudaro istoriniai, kraštotyriniai, informaciniai ir biografiniai straipsniai, kurių pabaigoje yra atitinkami svarbiausiųjų straipsnių ir leidinių bibliografijos sąrašai. Straipsniai išdėstyti temomis ir pagal informacijos pobūdį. Iš viso pirmajam tomui 75 savo straipsnius, dainas ir kitus rašinius geranoriškai padovanojo 17 autorių: doc. dr. Jonas Dautaras, dr. Juozas Šalčius ir kt. Tarp jų – ir gerai pažįstamas anykštėnams rašytojas Rimanatas Vanagas, bibliotekininkė Audronė Berezauskienė, žurnalistai Linas Bitvinskas ir Tautvydas Kontrimavičius bei svėdasiškiai Vytautas Bagdonas, Stasys Gavenavičius, Daiva Martinkutė ir kt. Leidinį papildo ir pagyvina 14-kos autorių draugijai dovanotos 176 nuotraukos, tarp kurių – 60 spalvotų. Jas dovanojo Vytautas Bagdonas, Nerijus Gliaudelis, Raimundas Kovas, Valentinas Repšys, Virginijus Stumbrys ir kt. Renkant medžiagą ir ruošiant knygą leidybai vertingą pagalbą suteikė Svėdasų seniūnijos ir bibliotekos darbuotojai, bendruomenės pirmininkė Jolitai Paškonienei ir kiti kraštiečiai.

1935–2011 m. Svėdasų temai (ar iš dalies jai) buvo skirtos 27 knygos, brošiūros ir lankstinukai. Paskirties ir turinio požiūriu tarp jų vyrauja svėdasiškių parengti ir išleisti turistiniai informaciniai, dažniausiai – teminiai leidinėliai. Tai – Vytauto Bagdono, Violetos Gliaudelienės, Rimutės Kniežienės lankstinukai ir brošiūros, skirtos Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui, bibliotekai, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai. Daugiausia bendrų žinių apie Svėdasus yra Vytauto Bagdono knygelėje „Svėdasų kraštas“, o pasakojimų apie atskirus žmones ir painius jų likimus – Zenono Juodviršio, Adomo Prūso, Zenono Prūso, Romualdo Šalakos biografinėse knygose, taip pat kraštiečiui Petrui Baronui skirtame jubiliejiniame leidinyje „Gyvenimo kelias – 50“, dailininkui Jonui Rimšai išleistoje dr. Nijolės Tumėnienės knygoje bei jo kūrinių kataloge (2010 m.).

Yra šiam kraštui skirtų ir daugiau leidinių. Pirmąją seniūnijoje Vikonių kaimo istoriją 2008 m. parašė Lina Matiukaitė. Verti dėmesio taip pat Svėdasų šaulių būrio (1935 m.), Raimondo Guobio (2005 m.) ir Vytauto Bagdono (2009 m.) istorinių bei šių laikų nuotraukų albumai. Be to, nemažai faktografinės medžiagos ir straipsnių apie Svėdasų kraštą yra paskelbta periodiniuose, informaciniuose bei kraštotyriniuose leidiniuose. Priminkime, kad atkūrus nepriklausomybę ilgiau ar trumpiau Svėdasuose ėjo ir penkių pavadinimų laikraščiai. Visi jie – neatsiejama krašto istoriografijos dalis. Vis dėlto didesnės, bendresnio pobūdžio knygos apie Svėdasus iki tol neturėjome.

Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ taryba ir sudarytojas nuoširdžiai dėkoja už pagalbą autoriams ir kitiems asmenims, prisidėjusiems prie leidybos darbų. Už finansinę paramą knygai, leidžiant I tiražo dalį, padėką reiškiame LR kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondui (KRF) ir visiems geradariams, o leidžiant II tiražo dalį – šio projekto vykdytojams, Anykščių rajono vietos veiklos grupei.

Savo siūlymus ir pageidavimus dėl knygos šio ar kitų tomų, ketinamų leisti ateityje, prašytume siųsti leidinio sudarytojui ir moksliniam redaktoriui šiuo adresu: V. Druskio g. 1 bt. 54, LT-04307 Vilnius arba E-paštu: vytautas.rimsa@dtiltas.lt; mob. tel.: 8608 27882.

Vytautas Rimša