Lietuvoje daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų patenkinamai arba blogai vertina galimybę norimu laiku patekti pas šeimos gydytoją, o blogiausiai (66 proc.) vertina patekimą pas gydytojus specialistus. Tik 15 proc. minėtų paslaugų rūšių galima gauti greičiau nei per 31 dieną. Statistika rodo, kad pas medikus Lietuvoje lankomasi trečdaliu dažniau, o gydytojų ir lovų ligoninėse yra daugiau (20 ir 45 proc.) nei ES vidurkis.
Valstybės kontrolės atliktas auditas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“ rodo, kad šalyje svarbiausia sveikatos priežiūros problema išlieka didelės eilės, o viena to priežasčių – neoptimali specialistų struktūra, slaugytojų ir gydytojų specialistų trūkumas.
„Dėl specialistų trūkumo ilgiausiai tenka laukti gydytojo genetiko, hematologo, kardiologo, endokrinologo, oftalmologo paslaugų. Kita vertus, šeimos gydytojai vis dar dirba darbus, kurie įveikiami slaugytojams. Norėdami greičiau patekti pas gydytojus arba atlikti tyrimus, žmonės linkę rinktis mokamas paslaugas privačiose gydymo įstaigose. Dalis žmonių, nenorėdami laukti ilgose eilėse, nusprendžia gydytis patys“, – teigia Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Maslauskienė.
Anot auditorių, specialistų poreikio planavimą šalyje reikia tobulinti: vertinti paslaugų poreikio regionuose pokyčius, specialistų krūvius, gydytojų poreikio prognozes.
Auditas atskleidė, kad ir patys pacientai prisideda prie didelių eilių, nes apie 20 proc. užsirašiusiųjų į gydymo įstaigas pas gydytojus neatvyksta. Gydymo įstaigos teigia, kad dalis pacientų nepraneša, kad neatvyks, o priemonių, kurios skatintų pacientus laikytis pareigų, nėra.
Tai yra antrasis šiais metais Valstybės kontrolės atliktas auditas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tema. Spalio mėnesį buvo paviešinti audito „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas“ rezultatai. Jie atskleidė, kad saugių ir veiksmingų paslaugų užtikrinimui trūksta gydymo metodikų, tinkamo specialistų licencijavimo, klaidų registravimo ir paslaugų veiksmingumo vertinimo. Šių problemų sprendimas padėtų gerinti ir paslaugų prieinamumą.
Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė atliko kasmetinį Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinį (teisėtumo) auditą ir konstatavo, kad iki šiol nėra išgrynintos fondo teikiamos paslaugos, o kainos nėra pagrįstos objektyviomis sąnaudomis – tai taip pat turi įtakos paslaugų kokybei ir prieinamumui.
Sveikatos priežiūros klausimai bus nagrinėjami kasmetinėje Valstybės kontrolės organizuojamoje tarptautinėje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals 2018“, kur kartu su geriausiais šios srities profesionalais bus ieškoma kokybiškos sveikatos priežiūros recepto.
