Šiandien vykusiame Anykščių rajono tarybos posėdyje Anykščių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Pranckevičienė prisiminė sovietinius laikus.
„Kaip 25-erius metus švietime išdirbusi niekada nesutiksiu, kad tie patys šeši kaimynų vaikai, būdami šeštadienį, sekmadienį tame pačiame kieme,žaisdami ir paskui darželyje būdami socializuojasi geriau, nei išvažiuodami kitur. Aš dažnai sakau vieną pavyzdį.Buvau su kolūkio žmonėmis Maskvoje, kur eskalatorių pirmą kartą pamatė kai kurie žmonės.Tai vienas jaunas vaikinas, kuris niekur nebuvo išvažiavęs iš to savo kolūkio, eskalatoriumi važiuodamas nusiplėšė padą bato, o naktį praleido už durų. Nes jis niekaip negalėjo suprasti, kaip galima duris atidaryti kortele, o ne raktu“, – pasakojo N.Pranckevičienė.
Žiauru… dar tokios tarybinės dirba švietimo skyriuj?
O kiek dar tarybinių direktorių sėdi ir vadovauja nuo ruskio laikų?
Ir dar nori kažko,kad keistųsi Anykščiuose…
Rajono taryba turėtų susirūpinti, kodėl švietimo sritis, būdama prioritetine, itin svarbia, greit du metai neturi vadovo. Meras turi perteklinių etatų patarėjams, priimamas užsienio reikalų specialistas, kuris nežinia ką veiks, o toks svarbus rajono švietimo vadovas net neieškomas.
administracijos direktorė viešai paskė, kad tai jos vieta. Ar tamsta, kaip išmanantys valstybės tarnybos įstaymą, galite paaiškiti tokį asmeninio politinio pasitikėjimo valdininkės nuostatą ir savivaldybės valdymo politiką?
Eik eik, neskiesk, sovietmečiu Maskvoj nebuvo viešbučiuos kortelių, buvo tik raktai… Laki fantazija ar senatvinė demencija?
Tai Nijolei noriu priminti, kad sovietmečiu Maskvoje, viešbučiuose būdavo metalinis raktas su dideliu mediniu bumbulu, su kuriuo vaikščiodamas tamsiose gatvėse jausdavaisi saugesnis, nes galėjai su tuo mediniu bumbulu apsiginti.
Specialistė prieš tarybos narius labai manipuliavo išlaidomis Debeikių ugdymo skyriuje, kurios nepasirstytos nei seniūnijai nei bibliotekai ir kt. tame pačiame pastate patalpų naudotojams.
Labai neigiamas socialinis, priverstinio kolektivizavimo-suvarymo į kolūkius principas atsispindi iš savivaldos administracijos, pridedant pavyzdį, kad dviejų vaikų tėvai nori jungtis į Svėdasų kolūkinį darželį.
Taip gerai tauta nebegyvens kaip prie Ruso, Europos saulė skurdas ir badas, poligonas amerikonu.
Smirdėk tu padugne toj savo rusijoje, mums nereikia tavo mėšlo.
tau tokio gyvenimo neduota pajausti ,kaip buvo prie rusu
Ne visi vagys buvo.Kas prieidavo vogdavo iš gamyklų,konditerijos cechų duonos kombinatų,vyno gamyklų, pieninės…. visi vagys buvo ,visur buvo Blatas,net mielės, ką kalbėti apie spirito vagystės kas dirbo,tai gyventa ir matyta.Sąžiningain gyvendamas žmogus buvo ant išgyvenimo ribos .
Tu putlerio tarakone,nepatinka Lietuva,tai kursom karablia valink
Duok dieve, kad niekam pasaulyje netektų patirti gyvenimo prie ruso. Mus gali suprasti tik žydai, kurie gyveno prie vokiečių.
Kas pasamdė kliedesius rašyt.Hibridiniame kare dalyvauji,?
Taip gerai prie ruso buvo, kad neturejome net tuoletinio popieriaus,bet ir laikrastis buvo gerai.
Kažką čia maišo specialistė. Kolūkio laikais, net Maskvoje nebuvo viešbučių, kurių durys atsidarytų kortelę. Buvo tik maisto kortelės, už kurias galėjai nusipirti kruopų. Maišo laikotarpius dviejų dešimtmečių skirtumu.
ne tau ,gimusiam po 1991 metu ,aiskint ,kas buvo kolukiu laikais
Prie sovietų pragyvenau virš 20 metų, to „gėrio” atsikandau pakamkamai ir kolchozą patyriau savo kailiu, kada turėdavo rudenį visa klasė važiuoti į kolchozą ir savaitėmis kasti bulves, nes apgirtę kolhoznikai patys bulvių nenusikasdavo. Ačiū Dievui, kad mūsų vaikams tų nesąmonių nereikia patirti.
neskiesk netiesos, nei buvai nei matei o tik matyt sapnavai