Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio–Žukausko memorialinis muziejus ant A. Baranausko klėtelę saugančio gaubto pritvirtino didelius – nuo 13,75 iki 18 kvadratinių metrų ploto – stendus ir aklinai nuo išorės uždengė pačią klėtelę. Stendai – instaliacijos buvo sutiktos nevienareikšmiškai – muziejininkai teigė, kad tai bandymas aktualizuoti A. Baranausko laiškus, o „Anykštos“ kalbinti architektai sprendimą kritikavo kaip itin nevykusį, muziejui suteikiantį prekybos centro vaizdą.
„Anykšta“ klausė, kaip Jūs vertinate – puošia ar niokoja plokštės A. Baranausko klėtelę?
Arūnas LIOGĖ, istorikas, paveldosaugininkas, rajono Tarybos narys:
– Paveldas yra paveldas. Nereikia ant klėtelės lipinti jokių svetimkūnių. Aš, kaip buvęs paveldosaugininkas, pasakyčiau, kad stendai ant klėtelės yra vizualinė tarša.
Be to, šitie stendai kainavo pinigus. Visai nesvarbu, ar iš rajono ar šalies biudžeto buvo skirtos lėšos, bet tai mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigai. Šias lėšas buvo galima panaudoti racionaliau. Jeigu jau siekta tuos tūkstančius būtinai panaudoti A. Baranausko atminimo įprasminimui, gal reikėjo verčiau sutvarkyti ir nuoroda pažymėti A. Baranausko taką, vedantį iš Dainuvos slėnio pro senąsias miesto kapines į Anykščių šilelį. Nepamenu, kas konkrečiai – muziejaus direktorė Teresė Mikeliūnaitė ar rašytojas Antanas Vienuolis – atnešė žinią, esą šiuo taku poetas eidavęs pasivaikščioti į Anykščių šilelį. Senuosiuose leidiniuose apie lankytinas Anykščių vietas taip pat rašoma ir apie šį A. Baranausko taką, yra išlikusių tako fotografijų. Senieji anykštėnai, taip pat ir aš, nuo vaikystės žinojom, kur yra tas takas. Dabartiniuose turizmo maršrutuose A. Baranausko tako nebėra. Gal tai tik graži legenda, tačiau Anykščiams, kurorto vardo siekiančiam miestui, ji nekenktų.
Gerbiu muziejininkus už jų edukacinę veiklą, sugebėjimą į Anykščius pritraukti lankytojų, tačiau sumanymas apkalti klėtelę stendais, yra ne kas kita, kaip vizualinė tarša.
