Lietuvių kalba yra viena sunkiausių kalbų. Bene daugiausia sunkumų mums sukelia žodžių kirčiavimas. Ir bene dažniausiai viešojoje kalboje girdime netaisyklingai kirčiuojamus vedinius su priesaga -inis, -ė.
Informãcinis ir informacìnis, peñsinis ir pensìnis, avãrinis ir avarìnis, operãcinė ir operacìnė – kaip iš tikrųjų?
Šie būdvardžiai yra padaryti iš tarptautinių žodžių, kurie bendrinėje kalboje turi pastovų kirtį trečiame nuo galo skiemenyje: informãcija, peñsija, avãrija, operãcija. Nuo to, ar būdvardis turi pamatinio žodžio baigmenį -ija, ar yra sudarytas be jo, priklauso, kaip jis turi būti kirčiuojamas.
Minėtieji būdvardžiai pamatinių žodžių baigmenų -ija prieš priesagą -inis neturi: informacinis (: informacija), pensinis (: pensija), avarinis (: avarija). Tokių vedinių kirčio vieta bendrinėje kalboje sutampa su jų pamatinių žodžių kirčio vieta ir visada išlieka pastovi.
Todėl:
informãcinis (: informãcija),
peñsinis (: peñsija),
avãrinis (: avãrija),
operãcinis (: operãcija).
Išimtis būdvardis partìnis (: pártija), kuris taip pat padarytas šiuo būdu, tačiau pamatinio žodžio kirčio vietos neišlaiko ir yra kirčiuojamas priesagoje.
