Tapo spalvingus paveikslus

Dėl pandemijos šiek tiek privertoje, tiesiog bibliotekos prieangiu pavirtusioje Svėdasų meno galerijoje eksponuojami spalvingi dailininkės Alvyros Žilienės tapybos darbai.
Tai ūkininkės laisvalaikio spalvos, potėpiai, kompozicijos, paliejimai, virtę paveikslais, kuriuos ėmė piešti vos prieš trejus metus.

Ši moteris – elegantiška ir sumani, valdanti nemenką pieno ūkį, keturių vaikų motina, Aulelių kaimo, prigludusio pačiame Svėdasų parapijos pakraštėlyje, gyventoja. Vietinė, čia gimusi, Svėdasų vidurinę mokyklą baigusi, aukštesnius prekybos mokslus mieste pažinusi ir vėl į gimtąjį kraštą sugrįžusi. Mat čia geriausia ir jai su vyru, ir jų keturiems vaikams, iš kurių du dar tebėra mokinukai. Alvyros kasdienybė – tikriausia sodžiaus poezija, nors darbų darbelių nestinga, juk ūkyje net septynios dešimtys melžiamų karvių, o su prieaugliu, jautukais – tai gerokai per šimtą raguotų galvų. Nors vienas jautis visai be ragų, tad svėdasietiškai  Beragiu pramintas. Nuolat darbuose panirusi, visgi nesibaigiančių rūpesčių maršką praskleidusi šen bei ten kultūros paragauti išsprūsdavo.
Stovykla – dailės pleneras, prieš trejus metus vykęs Užpaliuose, buvęs lemtingas: ten, per kelias dienas pažinusi tapybos paslaptis, ir nutapiusi pirmuosius darbus. Tikriausia sėkmė, kad tie darbai kursų vedėjo dėka buvo eksponuoti Lietuvos vasaros sostinėje Palangoje. Paroda surengta kavinėje. Eksponavo savo darbus ir Užpaliuose, Duokiškyje, Anykščiuose, net tris mėnesius paveikslai  buvo įstrigę karantino ribojimų sukaustytame Lietuvos respublikos Seime. Ten jie eksponuoti nuo lapkričio mėnesio.
Yra nutapiusi jau gerokai daugiau nei pusšimtį spalvingų nenusakomo stiliaus darbų. Dalis jų net iškeliavo į bičiulių, pažįstamų ar šiaip labai panorusių aplinką puošti jos paveikslais namus. Tematika labai įvairi – gamtos vaizdai, architektūra, jūra, kalnai, žmonės. Daugeliui patinka sentimentalus vaizdas, kurį pavadinusi „Laukimas“ – jame pavaizduota mergina balkone, žvelgianti į tolumas, kažko laukianti. Moteriškai subtilus darbelis „Meditacija“. Tarsi iš vandenyno kyla namai, primenantys Manheteną, o gal Arabų Emiratus. Palmės besileidžiančios saulės nurausvintų vandenų fone, į rudens varsomis mirgantį vandenį krentantys ugniniai kaštonų lapai, ūkuose besimaudanti banguota jūra, pinavijų žiedai. Niekad nemačiusi karštų jūrų, palmių, kalnų, tačiau vaizduotė yra neišmatuojama, beribė…
Piešianti tuomet, kai ateina noras ir, žinoma, kai tuo metu nėra būtiniausių buities darbų. Alvyros darbai, vaizduotės galia, juose išnyranti, kalba, kaip nuostabu mokytis, tobulėti ir gyventi patiriant pomėgio teikiamą atgaivą.