Lygiai po metų Lietuva rinks naująjį šalies Prezidentą. Nors apie sprendimą kandidatuoti kol kas viešai nepareiškė nė vienas politikos ar visuomenės atstovas, neoficialiai kalbama, kad rinkimų kova tarp kai kutrių politikų jau prasidėjo. Tarp galimų pretendentų minimos bent devynios pavardės. Lygiai po metų Lietuva rinks naująjį šalies Prezidentą. Nors apie
sprendimą kandidatuoti kol kas viešai nepareiškė nė vienas politikos ar
visuomenės atstovas, neoficialiai kalbama, kad rinkimų kova tarp kai
kutrių politikų jau prasidėjo. Tarp galimų pretendentų minimos bent
devynios pavardės.
Žurnalo "Ekstra" teigimu, antrą kartą kandidatuoti į Prezidentus gali
ryžtis socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
Kaip V. Blinkevičiūtės privalumą žurnalo kalbinti politologai ir
istorikai įvardijo reitingų lentelėse atsispindintį didelį visuomenės,
ypač vyresnio amžiaus rinkėjų, pasitikėjimą.
"Jeigu Lietuvoje
būtų renkamas socialinių reikalų prezidentas – ji būtų kandidatė
numeris vienas", – apibūdino vienas politologų.
Tačiau
politikos ekspertai taip pat mano, kad jau 2004 metų prezidento rinkimų
kampanijoje V. Blinkevičiūtė esą pasirodė tik kaip vienos srities
kandidatė, išmananti vienos rūšies problemas.
Kita galima
kandidatė, buvusi Lietuvos finansų ministrė, eurokomisarė Dalia
Grybauskaitė įvardijama kaip esą simpatiška, kompetentinga ekonomistė.
Politologai
pažymėjo, jog nors įvairiose diskusijose apie Lietuvos politiką,
aktualijas ji dalyvauja retai, jos pareiškimai būna taiklūs,
savalaikiai, kritiški.
Pagrindinis eurokomisarės trūkumas, politologų nuomone, yra nepriklausymas jokiai politinei partijai.
Dabartinis šalies premjeras Gediminas Kirkilas, anot specialistų, yra
stiprus debatuose, o tai per prezidento rinkimus esą gali virsti labai
dideliu pranašumu.
Tačiau, pripažįsta politologai, smūgį G.
Kirkilo įvaizdžiui gali suduoti sunkėjanti šalies ekonominė situacija,
net augančios kainos. Taigi ribota ir nuspėjama visuomenės parama gali
jam pakišti koją.
Dar vienas žiniasklaidoje minimas galimas
kandidatas į Prezidentus, Vilniaus universiteto profesorius Egidijus
Kūris įvardijamas kaip stipri asmenybė, išsilavinęs specialistas, kuris
puikiai tiktų šiam vaidmeniui
E. Kūris esą kompetentingas kaip
prezidentas, eruditas, principingas. Iniciatyvus, turintis charizmą,
sugeba tapti populiarus tarp žmonių pats to nesiekdamas.
Tačiau, pasak specialistų, E. Kūrį gali nuolat lydėti visuomenės akyse
vis dar kontroversiškai vertinamas pašalinto Prezidento Rolando Pakso
apkaltos pėdsakas.
Be to, visuomenei nepatrauklus gali pasirodyti sukurtas, politologų nuomone, šaltoko žmogaus įvaizdis.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, kalbintų politikos
specialistų teigimu, žavi tuo, jog yra išsilavinęs, jaunas,
kompetentingas ir galintis susidoroti su Prezidento vaidmeniu – jo
kandidatūra esą būtų tikra naujiena politikoje.
Tačiau būtent politinės patirties stoka įvardijama ir kaip didžiausias G. Nausėdos trūkumas.
Aplinkos ministras Artūras Paulauskas, anot kalbintų analitikų, taip
pat vertinamas kaip potencialus kandidatas, jis esą pažįsta visus
valdiškų institucijų koridorius, žino pakilimus ir nuopuolius.
Tačiau jau dukart šalies vadovo posto siekti bandęs A. Paulauskas esą
taip pat neturi didelio visuomenės pasitikėjimo ir nemažai priklausys
nuo to, kaip jo vadovaujamai partijai seksis per Seimo rinkimus.
Kita ministrė, žemės ūkio sričiai vadovaujanti Kazimiera Prunskienė
politologų vadinama patyrusia. Vieni Prezidento rinkimai K. Prunskienei
jau buvo sėkmingi – ji pateko į antrąjį ratą ir nežymia balsų persvara
nusileido Valdui Adamkui. To tauta, pasak politikos ekspertų, dar
nepamiršo.
Be to, K. Prunskienė esą turi aiškiai apibrėžtą politinę paramą ir gali sulaukti didelio finansinio bei visuomeninio palaikymo.
Tačiau, priduria specialistai, kol kas ministrei koją kiša tas pats nedidelis visuomenės nuomonės reitingas.
Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vygaudas Ušackas,
tvirtinama, yra išsilavinęs, jaunas, gerai supranta užsienio politikos
subtilybes. Politologai pažymi, kad jis politikoje yra atsargus ir
šiandien labiau stebi situaciją nei imasi konkrečių veiksmų.
Tačiau ne visi kalbinti specialistai jį įvardija kaip realų kandidatą.
Karjeros diplomatas, kuris jau daugelį metų negyvena Lietuvoje, anot
jų, vargu ar gerai įsigilinęs į dabartines šalies problemas.
Vilniaus miesto tarybos narys Artūras Zuokas taip pat esą pranašus tuo,
jog yra jaunas, taip pat patrauklus jaunimui, vilniečiams,
miestiečiams. Anot specialistų, jis turi savybių, kurios žmones
traukia, ir tai sunku paaiškinti.
Kaip trūkumą specialistai įvardija tai, jog A. Zuokas yra gana kontroversiška asmenybė.
Kauno technologijos universiteto profesorius, politologas Algis
Krupavičius sako, kad apie kovą dėl Prezidento posto bus galima plačiau
kalbėti po to, kai pasibaigs rudenį vyksiantys Seimo rinkimai.
"Vienoms partijoms jie bus sėkmingi, ir jų atstovams sukils dar
didesnės prezidentinės ambicijos. O iš tų, kurių lūkesčiai
nepasiteisins, atims norą dalyvauti Prezidento rinkimuose. Todėl kol
kas partijos žingsnis po žingsnio ruošiasi ne prezidento, o Seimo
rinkimams", – aiškino A. Krupavičius.
Vilniaus universiteto
Kauno humanitarinio fakulteto docentė Virginija Jurėnienė pažymi, kad
per daug kandidatų taip pat gali būti negerai.
"Jei atsirastų
per daug kandidatų, rinkimų kova būtų neįdomi. Taip nutiko 1998 metų
Prezidento rinkimuose, ir jie buvo gana išskydę", – sakė V. Jurėnienė.
