Juozas RATAUTAS, anykštėnas
Tampa aišku, kad ne visi išrinktieji, davę priesaiką, suinteresuoti sklandžiu darbu anykštėnų gerovei kurti. Ieškoma vis naujų būdų, kaip blokuoti sprendimus, kaišioti pagalius į ratus, reikšti nepasitikėjimą ir nepagarbą. O mums teks ketverius metus taikstytis su keista valdžios struktūra bei ne mažiau keistai valdomu viešu gyvenimu. Gal net grįšime į praeities laikus, kai rajoną valdė partinės struktūros.
Keturios partijos, pasiskelbusios opozicine dauguma (?!), pasirašė ne viešą manifestą ir susitarė įgyvendinsią tikslus, neturėdamos nieko bendro su pozicija bei nedraugaudamos su meru. Čia įdomu tai, kad tarpusavyje bendrą kalbą randa konservatoriai su socialdemokratais, liberalai su vardanlietuvaičiais, nors jų ideologinės nuostatos turėtų būti skirtingos, nevienodai suprantamos vertybės. Vis tik, kai tikslas – ne gyventojų interesai, o kažin kokie kitokie, panašumų rasti nesunku. Vertybine šių partijų koalicija nepavadinsi, tačiau pasiskųsti nebus kam. Esminis partiečių naratyvas visiems suprantamas – nemeilė merui.
Vyresnės kartos žmonės gerai prisimena uždraustos partijos vadovaujantį vaidmenį. Kažkuo panaši valdymo struktūra formuojasi ir mūsų savivaldoje. Avangardu tapo socialdemokratai su Dainiumi Žiogeliu priešakyje. Anykštėnams kils keblumų, kada eiti pas merą, o kada – pas pastarąjį. Kokius sprendimus priiminės partinis atašė ir kokius – savivaldybės administracijos valdininkai. Keistoka laukia ateitis. Pavyzdžiui, nori dalyvauti konkurse, gauk vizą, sugalvojai reikšmingą idėją, kreipkis į jungtinį partijų biurą rezoliucijos.
Grėsmės Valstybės saugumui gal ir nekils, visgi akivaizdu, kad susiformavusi partinė diktatūra nebus palanki anykštėnų interesams. Kol kas nežinom, kokiomis nuostatomis vadovausis ir kokių tikslų sieks į kultūros rajoną atkeliavusi ir valdyti siekianti partinė nomenklatūra. Gal išleis veikalą, panašų į Iljičiaus „Ką daryti“…
Jei karbiuratorius geras, negali garantuoti, kad mašina važiuos. Gali būti kėbulas supuvęs, gali variklis streikuoti, nevažiuoti dėl kitų priežasčių.
Darnus valdžios, kaip ir kiekvieno mechanizmo, darbas priklauso nuo daugelio aplinkybių, visų pirma, nuo sklandaus visų grandžių ir mazgų darbo. Įstatymas reglamentuoja valdžios savivaldoje veikimą, detalų jos darbą ir, nors spragomis nepavadinsi, daug kas priklauso nuo veikiančių asmenų sąmoningumo bei supratingumo.
Pagaliai ratuose sutrikdys tobuliausią mechanizmą. Kas skaitėte naująjį Vietos savivaldos įstatymą – nors mero įgaliojimai dideli, jis negalės pilna apimtimi atlikti pareigas be Tarybos, kaip ir Taryba – be mero. Tad 18 Tarybos narių vaidmens, pasiskelbusių opozicija, bet nepanorusių valdyti rajono, suprasti nelengva.
Oficialiai transliuojama nebendravimo priežastis niekaip nepateisina priemonių, kurių imasi didžioji dalis išrinktųjų. Už Tarybos narių nugarų anykštėnai, jų reikalai nepalyginamai svarbesni už 4 partijų ambicijas. Na, o jei taip nepatinka meras ir negali į jį žiūrėti, padėk mandatą ir susirask kitą užsiėmimą.
Tas ilčių šiepimas ilgainiui visiems pabos. O štai vienas politikas socialiniame tinkle netgi matematiškai suskaičiavo opozicinės daugumos galias procentais, neva jie turi 70 procentų įgaliojimų spręsti, o meras su frakcija – tik 30. Tai pavyzdys, kuris parodo mūsų politikų supratimo lubas.
Po rinkimų ir po priesaikos priėmimo politikų veiklą reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas. Būtent čia yra surašytos mero ir tarybos narių teisės, pareigos ir atsakomybės ribos. Jų negalima dalinti, dauginti ar atimti. Perskaityti visi moka, bet suprasti – nelabai.
Neprošal būtų organizuoti mokymus – dalis išrinktųjų pirmąkart eina pareigas. Kai kurie netgi aukštojo išsilavinimo neturi, o yra ir tokių, kurių mentalitetas toks: štai vienas Tarybos narys klausė „Juozai, tu už Ukrainą ar už Rusiją?“ Esu kantrus ir niekuomet nesikarščiuoju, vis gi šį paklausėją išmečiau iš „draugų“.
Dar vienas pasigedo pagarbos, panoro atsiprašymo… Glumina ir tai, kad akibrokštu tapusiam scenarijui buvo ruošiamasi iš anksto. Paskutinėmis dienomis, prieš perimant valdžią K. Tubiui, buvo atleisti kelių svarbių savivaldybės administracijos pozicijų valdininkai. Oficiali buvusiųjų vadovų versija ta, kad tarnautojai nepanoro dirbti su naujai išrinktu meru. Verta pasiginčyti. Skyrių vedėjai, kurių pareigybės labai svarbios normaliai rajono reikalus tvarkyti, paliko darbą šalių susitarimu. Ką tai reiškia? O gi tai, kad šiame procese lygiaverčiai dalyvavo abi šalys: administracija ir tarnautojas.
Sutinkamai su Darbo Kodeksu ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis viena šalis pasiūlo, kita – sutinka (raštu), po to pasirašomas susitarimas dėl atleidimo iš darbo sąlygų. Labai nesunku suprasti, jog sprendžiamąja teise pasinaudojo stiprioji pusė, paskatinusi išeinančiuosius keliomis vidutinio atlyginimo dydžio kompensacijomis.
Šitiek pinigų nebūtų gavę asmenys, panorėję patys pasitraukti. Jeigu buvusieji rajono vadovai būtų suinteresuoti sklandžiu reikalų perdavimu bei stabiliu įstaigos veiklos tęstinumu, su tokiais sprendimais nebūtų skubėję. Kodėl jiems pritrūko kolegiškumo ir supratingumo, nesunku suvokti. Pagaliai į ratus!
