Liepos šeštoji – Valstybės (Mindaugo karūnavimo) diena daugelyje vietovių buvo švenčiama įdomiai ir išradingai, „Tautinės giesmės“ žodžiai darniai liejosi neįprastose vietose.
Tą pavakarę gausūs būriai žmonių pėsti ir važiuoti traukė link Juodonių piliakalnio, esančio dviejų rajonų–Rokiškio ir Anykščių–„parubežy“, tad tradiciškai kartu sugiedoti „Tautinę giesmę“, prisiminti šalies garbingos istorijos faktus, pabendrauti, pasilinksminti čionai susirenka Kamajų ir Svėdasų seniūnijų aplinkinių kaimų gyventojai.
Jau nebe vienerius metus visus susiburti ant Juodonių piliakalnio, menančio dar senovės sėlių laikus, sukviečia Rokiškio kultūros centro Kalvių ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrių kultūros darbuotojos. Tokia tradicija buvo pratęsta ir šią vasarą.
Visiems, besirenkantiems į šventinį renginį, buvo įteiktos miniatiūrinės trispalvės vėliavėlės, kai kurie žmonės kopė į piliakalnį su savo vėliavomis. Na, o piliakalnio centre gražiai ir spalvingai papuoštoje scenoje puikavosi įspūdingo dydžio skaičius „100“, bylojęs apie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtąsias metines. Susibūrusių ant Juodonių piliakalnio laukė ir maloni staigmena– atvežta 1918 metų vasario 16-osios dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto su visų dvidešimties signatarų parašais kopija. Šio svarbaus dokumento, parašyto lietuvių ir vokiečių kalbomis, originalą istorikas prof. Liudas Mažylis neseniai surado Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio ministerijos Politiniame archyve, vokiečių laikinai paskolintas Aktas yra eksponuojamas Vilniuje Signatarų namuose. O Lietuvos Nacionalinis muziejus šio Vasario 16-osios Akto kopiją padovanojo Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui. Ypatinga proga, minint Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną, buvo nuspręsta parodyti tokio svarbaus dokumento kopiją visuomenei, renginio metu eksponuojant ant Juodonių piliakalnio.
Apie tai, kokią reikšmę tolesniam šalies likimui turėjo 1918 metų vasario 16 dieną dvidešimties Lietuvos Tarybos atstovų pasirašytas Nepriklausomybės aktas susirinkusiems ant Juodonių piliakalnio kalbėjo ir svėdasiškis muziejininkas, kraštotyrininkas, žurnalistas Vytautas Bagdonas. Be kita ko jis pažymėjo, kad šį be galo reikšmingą dokumentą pasirašė ir keletas Aukštaitijos atstovų, tai iš Anykščių krašto kilęs inžinierius, visuomenės veikėjas Steponas Kairys, Rokiškio apskrities Panemunio valsčiaus Kuodiškių kaime gimęs ir augęs kunigas Vladas Mironas, o suvalkiečio signataro diplomato, istoriko Petro Klimo gyvenimas buvo susijęs su Svėdasų valsčiaus Kunigiškių kaimu–jis buvo vedęs Juozo Tumo-Vaižganto sesers kunigiškietės Severijos Mėginienės dukrą Bronislavą Mėginaitę…Taip pat buvo prisiminta ir Juodonių piliakalnio istorija, vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo dokumentuose 13 amžiuje paminėtos netoli šio garsaus piliakalnio buvusios sėlių gyvenamosios vietovės Malaišiai, Kalviai ir kitos, kurių gyventojai gali teisėtai didžiuotis savo istorine praeitimi. Juk ir tądien, kai ant Juodonių piliakalnio vyko šventinis renginys, Kalviuose organizuotas kraštiečių suvažiavimas, paminėtas šios vietovės 765-asis gimtadienis. Nemažai šio sambūrio dalyvių vakarop neskubėjo į namus, o apsilankė ant Juodonių piliakalnio…
Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus padovanojo dailiai įrėmintas Vasario 16-osios Akto kopijas Kamajų krašto šviesuoliams: visuomenininkui Kamajų respublikos prezidentu tituluojamam Vytautui Viliui, Juodonių ir Kalvių kaimų seniūničiams Broniui Juozelskiui ir Gintarui Kepalui, taip pat Kalvių kultūros namų darbuotojų kolektyvui.
Aidint plojimams, buvo paskelbta žinia apie ketvirto Sėlių krašto šviesuolio vardo suteikimą. Šį kartą tokio garbingo įvertinimo susilaukė garsėjantis savo patriotinėmis iniciatyvomis, kultūrinių renginių rėmimu, visuomenine veikla Juodonių seniūnaitis kaimo turizmą puoselėjantis Bronius Juozelskis. ( Sėlių krašto šviesuolio nominacija suteikinėjama nuo 2015-ųjų metų pamečiui Svėdasų ir Kamajų seniūnijų atstovams. Pirmajam Sėlių krašto šviesuolio vardas buvo suteiktas svėdasiškiui tautodailininkui Aleksandrui Tarabildai, antroji taip įvertinta buvo Kalvių kultūros namų vadybininkė, kaimo bendruomenės pirmininkė Stasė Gruoblienė, trečiajam šis garbingas vardas pernai suteiktas svėdasiškui muziejininkui, kraštotyrininkui, visuomenininkui, žurnalistui Vytautui Bagdonui).
Nepamiršta ir tradicija pagerbti ką tik gimnaziją užbaigusius abiturientus, palinkėti jiems laimingo kelio į savarankišką gyvenimą, įteikti prisiminimo dovanėles. Renginio vedėja, viena iš šventės ant Juodonių piliakalnio organizatorių Kalvių kultūros namų darbuotoja Stasė Gruoblienė priminė ir draugiškus ryšius su kaimynais Svėdasų seniūnijos gyventojais bei sėkmingą bendradarbiavimą su Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriumi. Į sceną prie mikrofonų atėjusi vaitkūnietė kultūros darbuotoja Aldona Bagdonienė, įsijautusi į plepios ir šmaikščios moterėlės Onos vaidmenį, sugebėjo pralinksminti publiką, įnešti į renginį geros nuotaikos dozę. O taip ir rimtai bendraujant, ir linksmai pašmaikštaujant, atėjo 21 valanda. Ir nuskriejo viršum Juodonių piliakalnio pušų, toli aplinkui pasklido bent poros šimtų žmonių giedama „Tautinė giesmė“, paskui, plazdant Trispalvėms, visiems draugiškai susikibus, dar buvo sudainuota ir populiarioji dainma „Žemėj Lietuvos…“
Liepsnojant laužui, ant piliakalnio nuskambėjo dar daug dainų, iki sutemų šokio ritme sukosi poros. Visus linksmino liaudiškos muzikos kapela iš Utenos „Ukvačiai“, taip pat muzikantas Rimvydas iš Kupiškio.
Prasmingai praleidus penktadienio vakarą ant piliakalnio, atsisveikinta iki kitų metų liepos šeštosios, iki kito bendro kaimyniško sambūrio.
