Tautiškumą deklaruojančioms partijoms stinga grynumo

Prieš porą savaičių Suomijoje šalies parlamento rinkimus laimėjus savo tautos vertybes ginančiai „Tikrųjų suomių” partijai, svarstoma, ar panašus scenarijus galėtų pasikartoti ir Lietuvoje, tačiau pripažįstama, jog mūsų partijoms, nors ir neretai deklaruojančioms tautiškumą, dar trūksta jo išgryninimo.

Prieš porą savaičių Suomijoje šalies parlamento rinkimus laimėjus savo tautos vertybes ginančiai „Tikrųjų suomių” partijai, svarstoma, ar panašus scenarijus galėtų pasikartoti ir Lietuvoje, tačiau pripažįstama, jog mūsų partijoms, nors ir neretai deklaruojančioms tautiškumą, dar trūksta jo išgryninimo.

Suomių tautininkų pergalė nėra stebėtina, nes daugelyje šalių pastaruoju metu stiprėja nacionalistinės tendencijos, ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje „Suomija po rinkimų: ar galėtų tikrieji lietuviai nugalėti Lietuvoje?” sakė Seimo narys konservatorius Egidijus Vareikis, tačiau šio reiškinio nevertino.

Nacionalistinių partijų stiprėjimą E. Vareikis aiškino tuo, kad žmonės postmodernistinėje visuomenėje drąsiau reiškia savo nuomonę, o politiniai sprendimai daromi toli nuo žmonių, įtakos turi ir Europos Sąjungoje augantis nepasitikėjimas valdžia, nusivylimas integracija. Taip, anot parlamentaro, ir atsiranda politinė niša organizacijoms, nedeklaruojančioms ideologijos, nepaisančioms rinkos ekonomikos dėsnių, o teigiančioms, kad paprasčiausiai rūpinsis žmonėmis.

„Todėl atsiranda pseudoideologijos, tokios partijos kaip „Tikrieji suomiai”, kaip kai kurios organizacijos Lietuvoje, kurios jau nebedrįsta net įvardinti, kas jos yra – ar jos yra liberalios, ar konservatyvios, ar socialistinės, ar nacionalistinės. Jos tiesiog yra žmonių partijos”, – kalbėjo Seimo Europos reikalų komiteto narys.

Politiko vertinimu, į valdžią ateina partijos, kurios neturi sisteminės ideologijos, o tautinės partijos yra plintantis reiškinys. Jos gali daryti įtaką savo šalyje, bet, kita vertus, Europos kol kas pakeisti negali, nors to norėtų.

Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Audrius Butkevičius pritarė tam, kad daugelis tautų, ypač mažųjų, dėl globalizacijos šiuo metu yra pavojuje, o už to stovi didžiosios kompanijos, siekiančios suvienodinti visą rinką.

„Šiandien matyti tiktai dvi ideologijos. Viena ideologija kalba apie nacionalinės valstybės buvimą, o kita – krūva partijų, kurios kažkodėl vadinasi kitokiomis, bet, jeigu pasižiūrėtume jų partines programas arba patikrintume, kaip jos elgiasi būdamos konkrečioje politinėje veikloje, tai pamatytume, kad jos viena nuo kitos niekuo nesiskiria”, – apie Lietuvos politinę sistemą kalbėjo A. Butkevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad tikrosios tautinės partijos išryškės tik tada, kai bus sprendžiami tolesnės Lietuvos perspektyvos klausimas Europos Sąjungoje. Šiuo metu Lietuva, anot A. Butkevičiaus, yra tarsi be šeimininko, o politinės partijos nejaučia atsakomybės ir laukia, kol kažkas sprendimus priims už jas.

„Visų pirma reikalinga suformuoti rimtą visuomeninę poziciją, kuri taikytų spaudimą politikams, neturintiems šeimininko jausmo. Tai turi būti blokas, kuris turėtų ir pilietinę, ir moralinę, ir fizinę jėgą. Tik tada su juo bus skaitomasi”, – kalbėjo Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras.

„Tai, kad šiandien neegzistuoja organizacija, nėra pagrindinė bėda. Kur kas svarbiau, kad egzistuoja tam tikras suvokimas, jog daugybė klausimų, kuriuos mums primeta išorės jėga. Tautinių namų konstravimo idėja po truputį pagimdys organizaciją, galimas daiktas, su labai rimtu išeivijos dalyvavimu „, – pridūrė A. Butkevičius.

Lietuvių tautinio sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Julius Panka svarstė, kad suomiai Lietuvai galėtų būti pavyzdys. Tautinės partijos vietos rinkimuose laimėjimus J. Panka aiškino tuo, kad šiais globalizacijos laikais kovojama už tautų, kurių niekas negina, teisę. Prisiminti tautinius interesus verčia ir imigracija, ES retorika nacionalinių valstybių klausimu.

Tautininkų atstovas sakė, kad pagrindinė Lietuvos tautininkų problema – jų išsiskaidymas, nesugebėjimas susivienyti ir nenoras dirbti kartu bei tautininkų marginalizavimas.

Pasiteiravus, ar tautinės partijos Lietuvoje galėtų laimėti Seimo rinkimus, J. Panka dėmesį atkreipė į tai, kad joms kelią į Seimą užkerta ir stambių rėmėjų nebuvimas, nes pastarosios partijos, priešingai nei kitos, už paramą neatidirbtų. Tiesa, J. Panka neatmetė, kad tautininkams pavyks susivienyti ir jie dalyvaus kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose.