Tautodailininko surinkti eksponatai dulka apleistame pastate

Debeikiečiai galėtų didžiuotis tautodailininko Broniaus Tvarkūno surinktų eksponatų kolekcija, kuriai buvo bandyta sukurti muziejų buvusiame savivaldybės administraciniame pastate, o vėliau planuota eksponatus perkelti į Debeikių klebonijos pastatą.
Tačiau eksponatai, tarp kurių yra tremtinių relikvijų iš Sibiro, iki šiol dulka apleistame pastate, iš kurio išsikėlė visos įstaigos, o pastatą nesėkmingai bandoma parduoti.

„Anykšta“ domėjosi, kaip atsitiko, kad vertingi Broniaus Tvarkūno eksponatai liko apleistame pastate, kurį Anykščių rajono savivaldybė nesėkmingai bando parduoti.

Patalpos – itin prastos būklės

„Anykštai“ panorus apžiūrėti B. Tvarkūno sukauptus eksponatus, laikomus buvusiame administraciniame Debeikių pastate, teko kreiptis į Debeikių bibliotekos bibliotekininkę Ingridą Markuns. „Turiu raktą nuo tų patalpų – buvusio Kultūros namų pastato. Bet ten niekas neprižiūri. Visi seniai išsikraustė, niekas ten neina. Ten tik eksponatai palikti“, – kalbėjo Debeikių bibliotekos bibliotekininkė I. Markuns ir sutiko parodyti debeikiečio daugelį metų kauptus eksponatus.

Norint pamatyti, kaip atrodo kadais viešojoje erdvėje muziejumi vadintos patalpos, teko eiti per stiklų duženas, lipti per durų plyšį su stiklų liekanomis, net saugotis, kad neužkristų koks nors vos besilaikantis šviestuvas. Simboliškai užtverta, užrakinta, o eksponatų trečiame aukšte – daugybė, gal per tris patalpas sudėta. Tarp jų yra net ir relikvijų iš Sibiro – B. Tvarkūnas 1951 metų spalio 2 dieną kartu su gausia šeima buvo ištremtas į Ulazų kaimą Novosiolovo rajone (Krasnojarsko kr., Rusija), tad tarp pačių įvairiausių eksponatų ten – Marijonos Tvarkūnienės relikvijos ir motinos mamos Veronikos Druskienės (mirė Sibire 1953 metais) iš Sibiro parvežtos relikvijos sudėtos…
Eksponatai šiek tiek pridengti audeklu, bet, atrodytų, gal labiau – tik nuo dulkių… O kai kur nuo lubų lašai kapsi, kai kur byra kadaise tinkuotos lubos…

Eksponatų rinkiniai – rūpestis

„Anyštai“ pradėjus domėtis, kas atsakingas už B. Tvarkūno sukauptas vertybes, kurios paliktos tuščiame, apleistame ir nebenaudojamame pastate, paaiškėjo, kad šiais eksponatais rūpinasi Debeikiečių bendrija, kurios pirmininkė yra istorijos mokytoja Jūratė Musteikienė.
„Tas muziejus dar neįrengtas, tik eksponatų rinkinys. Surinkta, susandėliuota šitose patalpose. Tik planuojam muziejų. Priklauso Debeikiečių bendrijai, jos pirmininkė yra Jūratė Musteikienė. Per visą seniūniją Bronius Tvarkūnas rinko ir iš toliau. Prieš porą metų dar pats Bronius papildydavo vis tą savo ekspoziciją, apžiūrėdavo“, – „Anykštai“ pasakojo Debeikių seniūnas Alvydas Simonavičius.

„Anykšta“ domėjosi, ar vertingi, unikalūs eksponatai, sukaupti ir laikomi tarsi privatus B. Tvarkūno muziejus, nekelia nerimo dėl kolekcijos saugumo.
„Yra šioks toks rūpestis. Stogą kažkiek užtaisėm, lietus nekapsi. Užrakinta. Mes, seniūnijos darbuotojai, daugmaž dėl saugumo aplinkui dieną pasižiūrim. Visko būna dėl saugumo, negaliu tvirtinti, kad saugumas šimtaprocentinis. Kai susitinkame su bendrijos pirmininke, šitą dalyką vis bandome aptarti“, – teigė seniūnas.
Seniūnas A. Simonavičius pasakojo, kad bendrija ieškojo galimybių B. Tvarkūno kolekciją iš nesaugių administracinio pastato patalpų perkelti į kitas patalpas.
Seniūnas teigė, kad pats B. Tvarkūnas priklauso Debeikiečių bendrijai, yra Debeikiečių bendrijos garbės narys, tačiau šiuo metu laikosi sunkiai. „Bendraujame su jo dukra daugiau“, – minėjo seniūnas.

Eksponatus planuota perkelti šią vasarą

„Anykšta“ susisiekė su Debeikiečių bendrijos pirmininke, Anykščiuose gyvenančia Jono Biliūno gimnazijos istorijos mokytoja J. Musteikiene ir klausė, kaip bus sprendžiama eksponatų saugojimo ploblema.
J. Musteikienės teigimu, eksponatus iš apleisto buvusio administracinio pastato buvo bandoma jau šią vasarą perkraustyti į buvusią kleboniją. „Klebonijoje ir langus pakeitėme, apskardinome palanges, pradėti sienų tvarkymo darbai“, – kalbėjo J. Musteikienė.

Remontui buvo panaudotos lėšos, gautos iš Anykščių rajono savivaldybės 2021 metais, – 1 tūkst. 960 Eur skirta projektui „Debeikiečių namai – B. Tvarkūno muziejaus ir Debeikiečių krašto bendrijos patalpų įrengimas.“ Tačiau to nepakako, nes buvo sutvarkyta tik viena patalpa, o visi eksponatai į ją netilptų.
Bendrijos pirmininkė J. Musteikienė pasakojo, kad 2022 metais projekto savivaldybei neteikė, nes tada rašė Varkųjų žmonės, tačiau naujas projektas – jos planuose.
„Perėmiau iš buvusios bendrijos pirmininkės Aldonos Daugilytės, dabar kaip kryželį tęsiu… Klebonijos patalpos būtų buvusi geresnė vieta nei ten, buvusiame kultūros namų pastate, kuris prastos būklės, kiauras“, – kalbėjo pirmininkė J. Musteikienė.

Dėl eksponatų perkėlimo į klebonijos patalpą, pasak J. Musteikienės, nesutiko tautodailininko B. Tvarkūno dukra Jolita, nes visi daiktai esą netilptų sutvarkytame kambarėlyje, o ir nežinia, kada viskas būtų iki galo įrengta.
Bendrijos pirmininkė apgailestavo, kad patalpų įrengimas užtruko.

„Priežasčių tam daugybė… Darbas mokykloje atima daug jėgų ir laiko. Ir ne visus projektus pavyksta laiku ir tinkamai parašyti. Per šį laiką – ilgais rudens ir žiemos vakarais – kartu su vyru, muziejininku, dirbome ir kitą darbą – tvarkėme užrašytus debeikiečių prisiminimus, nuotraukas, susirašinėjom su toli gyvenančiais kraštiečiais. Jau vien istorijos, kaip Bronius, vežiodamas dujas, eksponatus rinko, vertos rimto rašytojo plunksnos. Suprantu Broniaus dukros nusivylimą dėl neįgyvendintos tėčio svajonės… Bet iš prigimties esu optimistė. Medžiagos Debeikių krašto muziejui turim apsčiai: kaimai, bažnyčia, dvarai, žydai, garsūs kraštiečiai.

Tad, jei Dievas leis, Debeikiečių namai dekano Kazimiero Mikelinsko klebonijoje bus“, – atviravo Debeikiečių bendrijos pirmininkė.

Išbarstyta per kelias vietas

Debeikiečio B. Tvarkūno sukaupti senoviniai eksponatai bei jo paties sukurti darbai keliose vietose. Archyvinių nuotraukų albumai, senovinė skrynia glaudžiasi Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Debeikių skyriuje, o šešių tautodailininko sukurtų Anykščių rajone stovinčių medinių bažnyčių maketai – Kurklių bibliotekoje. Šiuos eksponatus bibliotekoms dovanojo pats autorius.

„Bronius Tvarkūnas man asmeniškai padovanojo prieš dešimt metų būtent medinės Kurklių Šv. Jurgio bažnyčios maketą. Maždaug porą metų tas maketas stovėjo mano darbo kabinete. Kas užeidavo, parodydavau, papasakodavau. O po tų poros metų Bronius sako: „Žinai, aš norėčiau paimti tą maketą pas save, nes kuriu muziejų. Kažkas ne iki galo jam pavyko su tuo muziejumi, tad po kurio laiko vėl į mane kreipėsi, kad gal priimčiau, o kartu ir kitų bažnyčių maketus. Aš atsakiau, kad su mielu noru. Buvom numatę Kurklių Šv. Jurgio bažnyčioje sudėti – nes, mano nuomone, ten labai tikę būtų, bet nesusiklostė ir ten, tad palikome Broniaus dovaną Kurklių bibliotekoje. Manau, tokie kūriniai – didelė vertybė, – „Anykštai“ pasakojo Kurklių seniūnijos seniūnas Algimantas Jurkus.

Kurklių seniūnas priminė, kad B. Tvarkūnas yra gerai žinomas tautodailininkas, daug kryžių yra pastatęs: „Vien Kurklių seniūnijoje kiek: Plaštakos kaime, Trakiniuose, Brazgiuose keturiems partizanams. Galima teigti, kad Bronius Tvarkūnas – nusipelnęs ne tik Anykščiams, bet ir Lietuvai“.

Apie B. Tvarkūną gražiai kalbėjo ir buvęs Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, tos pačios partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – narys: „B. Tvarkūnas tikrai surinkęs unikalią kolekciją. Tai, manau, analogo neturinti vieno žmogaus surinkta krašto, savo miestelio istorija, kurią galima būtų lyginti su Povilo Jurkšto sendaikčių kolekcija Viešintose.“

Tautodailininkas sukaupė daug informacijos apie Anykščių kraštą

90 metų perkopęs debeikiškis, tremtinys B. Tvarkūnas – kryždirbys, kraštotyrininkas, muziejininkas, fotometraštininkas – gyvena Debeikių seniūnijos Meldučių kaime.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pradėjo drožti kryžius, skirtus partizanų mūšių bei žūčių vietoms pažymėti. Kryžių meistras yra sukūręs keliolika monumentalių kryžių, dešimtis kryželių ir bareljefų. Kaip fotografas, B. Tvarkūnas yra sukaupęs daugybę archyvinių kadrų apie Anykščių kraštą, sukūręs išsamų Debeikių apylinkės vaizdo metraštį. Buvęs tremtinys yra išleidęs keletą knygų, kuriose dalijasi tremtyje patirtais išgyvenimais. Knygą „Į Sibiro tremtį“ gausiai iliustravo paties darytomis unikaliomis nuotraukomis.

B. Tvarkūnas surinko nemažai įdomios medžiagos ir paruošė Meldučių, Kalvelių, Čekonių kaimų metraščius, užrašė dabar jau išnykusių gyvenviečių – Ažubalių, Dambuvkos, Marimpolio ir kitų – istorijas.
Už savo kraštotyrinę veiklą B. Tvarkūnas buvo apdovanotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“, Lietuvos Respublikos 100-mečio proga jis apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės „Šimtmečio anykštėno“ atminimo ženklu.