Teismų krūvio svarstyklės – ne ginčo bylas gali perimti notarai

Lietuvos teismai pagal gaunamų civilinių bylų skaičių yra vieni labiausiai apkrautų teismų Europos Sąjungoje. Todėl Teisingumo ministerija parengė įstatymų pataisų paketą, kuriuo siūloma kai kurias teismų funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, perduoti kitoms institucijoms.  

 
„Nors teismas yra ginčų sprendimo institucija, tačiau žmonės čia turi kreiptis ir dėl įvairių leidimų išdavimo ar sutarčių tvirtinimo. Todėl kitų civilinių bylų nagrinėjimas neretai užtrunka, ir tai kelia pagrįstą visuomenės nepasitenkinimą, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Teismo darbą, kai nereikia spręsti jokio ginčo, galėtų atlikti kitų, aukštą visuomenės pasitikėjimą turinčių teisinių profesijų atstovai, pavyzdžiui, notarai. Ir tai beveik dešimtadaliu sumažintų apylinkių teismų darbo krūvį“.
Ministras atkreipia dėmesį, kad teismų bendruomenė ne kartą yra siūliusi išgryninti teismų funkcijas, kad teisėjai galėtų koncentruotis į ginčų bylas. Šiemet pateiktoje Valstybės kontrolės ataskaitoje apie teismų sistemą taip pat pabrėžiamas poreikis peržiūrėti teismų atliekamas funkcijas.
Siūloma, kad apylinkių teismams nebereikėtų išduoti leidimų parduoti ar įkeisti šeimos turtui priskiriamą nekilnojamąjį daiktą – toks leidimas šiuo metu būtinas nepilnamečius vaikus auginantiems sutuoktiniams. Sandorį dėl šeimos turto tvirtinantys notarai turės įsitikinti, ar nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto, patikrinti duomenis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, prireikus kreiptis papildomos informacijos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.
 Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis, pernai buvo išnagrinėtos 12 025 bylos dėl teismo leidimų sudaryti nekilnojamojo daikto sandorį, kuris yra šeimos turtas ir kai   sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Tokios bylos sudaro net 7,4 procento praėjusiais metais  apylinkių teismų išnagrinėtų civilinių bylų.
Projektuose taip pat numatyta, kad notaras, o ne teismas galės nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu, jeigu jie neturi nepilnamečių vaikų. Tokia tvarka yra įteisinta Latvijoje, Estijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir dar keliose ES valstybėse.
Pernai apylinkių teismai išnagrinėjo 7 729 bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu  – tai sudaro 4,8 proc. visų apylinkių teismų išnagrinėtų civilinių bylų.
Taip pat teismai nebetvirtintų ir vedybų sutarčių pakeitimo – šią funkciją atliktų notaras.
Kadangi apylinkių teismai būtų atlaisvinti nuo beveik dešimtadalio bylų, jiems kartu siūloma perduoti dalį apygardų teismuose pirmąja instancija nagrinėjamų bylų. Įstatymų pataisomis siūloma nuo 40 000 eurų iki 100 000 eurų padidinti ieškinio sumos ribą, nuo kurios civilinės bylos pirmąja instancija priskiriamos apygardų teismams. Jeigu tokios pataisos būtų priimtos, apygardų teismų darbo krūvis sumažėtų beveik dešimtadaliu, o apylinkių teismų darbo krūvis iš esmės nepadidėtų. Tai leistų efektyviau paskirstyti apylinkių ir apygardų teismams tenkantį darbo krūvį, o sudėtingos civilinės bylos apygardų teismuose būtų nagrinėjamos sparčiau.