Lietuvos aukščiausiasis teismas pripažino, kad keramikas Andrius Rozanovas Kurklių II-ajame kaime gyvenusį Sergej Kovaliov nužudė ne dėl savigynos. Kurklių seniūnijos Kališkų kaime šios pirtelės prieklėtyje pernai įvyko kraupi nelaimė. Sodyboje gyveno žinomi keramikai Dangira Pyragaitė ir Andrius Rozanovas.
Lietuvos aukščiausiasis teismas neišteisino 2016 metų vasario 17 dieną Kurklių seniūnijoje gyvenusio Sergej Kovaliov nužudžiusio keramiko Andriaus Rozanovo, kuris būdamas neblaivus (1,17 promilės) kirviu sudavė į galvą ne mažiau kaip 16 smūgių taip pat neblaiviam S. Kovaliov (2,65 promilės).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo gavęs A. Rozanovo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžio.
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu A. Rozanovas už nužudymą nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Lietuvos apeliacinis teismas keramiko dėl nužudymo taip pat neišteisino, tačiau bausmę sušvelnino puse metų, sumažindamas laisvės atėmimo bausmę iki septynerių su puse metų. Apeliacinis teismas pripažino, kad A. Rozanovo atsakomybę lengvina tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas S. Kovaliov elgesys.
A.Rozanovas Lietuvos aukščiausiajam teismui skundėsi, jog, jo nuomone, žemesnių instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė bausmę, taip pat padarė esminius LR Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Teismai, pasak kasatoriaus, apkaltinamuosius nuosprendžius priėmė vadovaudamiesi ne iki galo, nevisapusiškai ir neobjektyviai atliktu ikiteisminiu tyrimu ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
A. Rozanovas teigė, kad jis tik gynėsi nuo jį su peiliu puolusio S. Kovaliov. Teismas apibrėžė, kas yra būtinoji gintis ir kur jos ribos baigiasi: „Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis“.
Kad būtinoji gintis jau buvo pasibaigusi, anot Aukščiausiojo teismo, nustatė dar žemesnių instancijų teismai, konstatavę, kad A. Rozanovas S. Kovaliov smūgius kirviu sudavė tuo metu, kai „S. K. kėsinimasis buvo pasibaigęs ir teisė į būtinąją gintį jau buvo išnykusi, nes smūgiai kirviu S. K. į pakaušį buvo suduoti gulint jam kniūbsčiam (veidu į žemę) siauroje patalpoje, A. R. esant viršuje, t. y. tokioje padėtyje, kai joks S. K. kėsinimasis nebebuvo galimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad nužudytojo S. K. kraujyje rasta kur kas didesnė alkoholio koncentracija (2,65 promilės) nei kaltinamojo A. R. kraujyje (1,17 promilės), o tai, teismo nuomone, dar labiau sumažino S. K. kėsinimosi galimybę“, – išvadas, kodėl nužudymas negali būti traktuojamas kaip savigyna, pateikė teismas.
Aukščiausiasis teismas atmetė ir skundą, kad A. Rozanovo prašymai skirti jam kompleksinę teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę žemesnių teismų atmesti nepagrįstai: „Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė išsamius motyvus dėl to, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginius, jog nuteistajam įvykio metu buvo aptemusi sąmonė ir susilpnėjęs gebėjimas suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus, priešingai – surinktų įrodymų pakako išvadai, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimą, jokio psichikos sutrikimo (didelio susijaudinimo) nepatyrė ir nebuvo nei patologinio, nei fiziologinio afekto būsenos, todėl skirti A. R. ekspertizę nebuvo pagrindo. A. R. teiginius apie gyvybės atėmimą S. K., esant fiziologinio afekto būsenai, vertino kaip nuteistojo gynybinę versiją“, – Apeliacinio teismo sprendimą patvirtino Aukščiausiais teismas.
