Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nurodė, kad Anykščių medžių lajų take diskriminuojami asmenys su negalia.
Šaltuoju metų laiku nuo lapkričio 1 iki kovo 31 dienos neįgaliesiems skirtas keltuvas neveikia, o taką eksploatuojančio Ankščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka sako, jog nekokybiškas keltuvas nupirktas todėl, kad geram neužteko pinigų.
Diskriminacija
„Anykščių regioninio parko direkcija netiesiogiai diskriminuoja asmenis su negalia. Įstaigos valdomas Medžių lajų tako kompleksas nėra kokybiškai prieinamas žmonėms su judėjimo negalia, o tai, kaip nustatė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, yra diskriminacija.
2021 metų pabaigoje skundą kontrolierei pateikė VšĮ „Neįgali Lietuva“. Organizacija atkreipė dėmesį, kad keltuvai, skirti lankytojams su negalia, yra išjungti, žmonėms su judėjimo negalia sukuriami ribojimai naudotis komplekso infrastruktūra.
Keltuvas įprastai neveikia šaltuoju metų sezonu – nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d., taip pat, kai temperatūra viršija 30 °C. Tačiau, direkcijos teigimu, asmenys su negalia į kompleksą gali patekti Ekotaku.
Kontrolierei pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad žmonių su negalia galimybės naudotis komplekso infrastruktūra yra ribotos. Galimybė vežimėliu keliauti Ekotaku, leidžiančiu pasiekti Medžių lajų taką, yra labiau teorinė, nei reali. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovės Gintos Žemaitaitytės išvadoje dėl komplekso prieinamumo teigiama, jog šis takas yra netinkamas judėti vežimėliu ar naudojant kitas pagalbines priemones.
Medžių lajų tako komplekso interneto svetainėje trūksta kokybiškos informacijos apie tai, kaip žmonės su negalia galėtų naudotis taku, vietoje stinga rodyklių, kur yra kelias, vedantis iki Ekotako. Kelią radus ir automobilį palikus kelkraštyje, iki komplekso judėti reikia pievos / miško takeliu, padengtu žvyru (apie 700 metrų į vieną pusę). Anot vertinimą atlikusios ekspertės, retas žmogus su judėjimo negalia šį atstumą įveiktų esant sausai dangai. Po lietaus, prikritus lapų ar užsnigus, vežimėliu judėti taku yra neįmanoma ir net nesaugu.
Kompleksą galima pasiekti automobiliu, tačiau komplekso darbuotoja ar darbuotojas turėtų atrakinti miške įrengtą užtvarą. Apie tokią galimybę ir tokios paslaugos suteikimo tvarką informacijos interneto svetainėje nėra – tai sužinoti galima tik atvykus į komplekso informacijos centrą. Darytina išvada, kad apie tokią galimybę žmonės su negalia sužino itin retai arba nežino visai.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo daugiau nei prieš dešimtmetį, įpareigoja valstybes siekti, kad žmonės su negalia galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Ši nuostata apima ir orų fizinės aplinkos, informacijos, ryšių technologijų bei sistemų prieinamumo užtikrinimą.
Kontrolierė atkreipia dėmesį, kad tinkamas aplinkos nepritaikymas žmonėms su negalia apriboja jų galimybes gauti paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti lankytojai. O tai atitinka netiesioginės diskriminacijos apibrėžimą.
„Netiesiogine diskriminacija laikomos iš pirmo žvilgsnio neutralios sąlygos ar praktika, kurias įgyvendinant sukuriami apribojimai ar privilegijos dėl, šiuo atveju, negalios. Susidaro įspūdis, kad direkcija žmonėms su negalia sudaro formalią galimybę apsilankyti komplekse. Tačiau išnagrinėjus aplinkybes, akivaizdu, jog šis patekimo būdas yra perdėm apsunkintas ir net nesaugus. Žmonės, kurie juda be pagalbinių priemonių, į kompleksą patenka be kliūčių. Tad akivaizdu, kad lankytojai su negalia atsiduria mažiau palankioje situacijoje“, – teigia B. Sabatauskaitė.
Kontrolierė kreipėsi į Anykščių regioninio parko direkciją siūlydama sudaryti lygiavertes sąlygas žmonėms su negalia naudotis komplekso infrastruktūra“, – rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus išplatintame pranešime.
Specialiai išbandė Ekotaką
Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka sako, kad Lajų tako keltuvas yra pirktas „už tiek, kiek buvo pinigų“. 
Anykščių rajono vicemeras Dainius Žiogelis sako, kad jam apie neįgaliųjų problemas prie Lajų tako nebuvo žinoma.
Lietuvos paraplegikų asociacijos viceprezidentė, anykštėnė Rasa Ostrauskienė „Anykštai“ sakė, jog jos vyras Vygintas Ostrauskas išbandė galimybę privažiuoti iki Lajų tako Ekotaku. Po šio eksperimento galima konstatuoti, jog trasa žmonėms, judantiems neįgaliųjų vežimėliais, yra netinkama. Mat nedaug neįgaliųjų savo jėgomis gali prilygti V.Ostrauskui, o jis irgi vargo važiuodamas tuo taku ir kraupino aplinkinius.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė Ginta Žemaitaitytė neįgaliųjų bandymą nukreipti į Ekotaką vadino paprasčiausiu išsisukinėjimu – takas žmonėms, judantiems vežimėliais, nėra pritaikytas.
Šaltajam metų laikui uždaromi neįgaliesiems skirti Lajų tako keltuvai ir vasaromis dirba nenoriai.
„Prieš važiuodami į Lajų taką turime skambinti, klausti, ar savaitgalį keltuvai veiks. Mums paaiškina, kad dabar keltuvai veikia, bet ar veiks savaitgalį – nežinia. Reikia skambinti prieš pat išvažiuojant“, – „Anykštai“ sakė G.Žemaitaitytė.
Moteris buvo pakraupusi, kai ji, pasiprašiusi į neįgaliesiems skirtą Lajų tako tualetą, sužinojo, kad negalės užsirakinti iš vidaus. „O jeigu jums pasidarys bloga? – man paaiškino darbuotoja. Tada aš jos paklausiau: o jūs manote, kad neužsirakinus tualete man bus gera?“ – kalbėjo G.Žemaitaitytė.
Pasak moters, nepagarba neįgaliajam demonstruojama ir naudojantis keltuvu – neįgaliajam pačiam savarankiškai neleidžiama juo naudotis, būtinai priskiriamas palydovas.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad žmogus, sėdintis negaliojo vežimėlyje, pakilęs į Lajų tako apžvalgos aikštelę nedaug ką gali pamatyti, nes vežimėlyje sėdinčio žmogaus akių lygyje įrengti atitvarai. G.Žemaitaitytė buvo nustebinta ir fakto, jog keltuvais leidžiama naudotis tik neįgaliesiems. „Atvažiuoja pagyvenusių turtingų vokiečių grupė. Jiems liepiama eiti pėsčiomis. Kodėl jų tuo keltuvu nepakėlus? Neturite neįgaliojo pažymėjimo – nekelsime“, – stebėjosi G.Žemaitaitytė.
Duos pinigų – bus geras keltuvas
Anykščių regioninio parko direktorius K.Šerepka „Anykštai“ aiškino, kad keltuvas šaltuoju metu laiku neveikia, nes jis pritaikytas tik darbui vasarą, neįrengtos šildymo relės. „Kiek davė pinigų, už tiek keltuvą ir padarėme. Duos daugiau pinigų – įrengsime geresnį keltuvą“, – dėstė K.Šerepka.
Pasak K.Šerepkos, palydovas neįgaliesiems, kylantiems keltuvu, skiriamas taip pat dėl to, kad keltuvai yra nekokybiški.
„Keltuvai strigdavo, neįgalieji jame valandą sėdėdavo, kol sulaukdavo pagalbos. Kai kartu važiuoja mūsų darbuotojas, yra saugiau“, – aiškino Anykščių regioninio parko direktorius.
Jis tvirtino, kad neįgaliųjų pasipiktinimas kilo ne dėl nekokybiškų keltuvų, bet dėl to, jog imta prašyti iš jų galimybių paso. „Vaikštant Lajų taku – galimybių paso nereikia, o kylant keltuvu 1,5 kv.m erdvėje du žmonės kartu išbūna kelias minutes, todėl prašėme galimybių paso“, – sakė K.Šerepka.
Praėjusiais metais Lajų tako lankymas suaugusiems asmenims kainavo 4 eurus, vaikams – 2 eurus. Lajų takas uždirbo apie 400 tūkst. eurų. K.Šerepka tvirtino, kad parko direkcijai liko tik dalis lėšų, o dalis pinigų iškeliavo į šalies biudžetą. „Tvarkėme infrastruktūrą. O į priekį daug nepriplanuosi. Nuo liepos mėnesio ketinama Anykščių regioninio parko direkciją reorganizuoti“, – kalbėjo Anykščių regioninio parko direktorius.
G.Žemaitaitytė atkreipė dėmesį, jog neįgaliesiems bus nepasiekiamas ir šalia Lajų tako esantis pėsčiųjų takas per Šventąją. K.Šerepka pripažino, kad panašu, jog šis takas neįgaliesiems bus tik teoriškai pasiekiamas. „Projekte nebuvo numatyta… Nėra ten labai baisu, bet reikalavimų neatitinka“, – apie privažiavimą vežimėliais prie pėsčiųjų tilto kalbėjo K.Šerepka.
Rūpestis neįgaliaisiais tik parodomasis
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė G.Žemaitaitytė „Anykštai“ sakė, kad ne tik Anykščiuose, bet visoje Lietuvoje žemas universalaus dizaino raštingumas – Vakarų Europoje neįgalusis lengvai patenka į pilį, o pas mus sunku patekti net į valdiškos įstaigos kontorą. „Anykščių menų inkubatoriuje kartą vyko mūsų renginys. Pastato vidus pritaikytas neįgaliesiems, bet kol mes į tą pastatą patekome, išsipurvinome rankoves“, – kalbėjo G.Žemaitaitytė.
K.Šerepka „Anykštai“ aiškino, kad Anykščių medžių lajų takas yra vienintelis šalyje apžvalgos bokštas, kurį neįgalieji, nors ir komplikuotai, bet gali pasiekti.
Anykščių rajono vicemeras Dainius Žiogelis, „Anykštos“ paprašytas komentaro, aiškino, kad Medžių lajų taką eksploatuojantis Anykščių regioninis parkas savivaldybei nepavaldus. „Jeigu keltuvas įrengtas, tai jis turi veikti. Nežinojau, kad jis neveikia. Blogai. Galiu į šuns dienas Anykščių regioninį parką iškeikti, bet ar nuo to bus geriau?“ – retoriškai klausė D.Žiogelis.
Spendimų paieška baigėsi atsakymu kontrolierei
Priminsime, jog viso Lajų tako statybų projekto vertė – 2,5 mln. eurų. Medžių lajų takas atidarytas 2015-ųjų vasarą. Tačiau problema dėl neįgaliųjų iškelta tik neseniai Lygių galimybių kontroliere pradėjusios dirbti B.Sabatauskaitės.
Anykščių regioninio parko direktoriui problema atrodo nerimta: „Parašė ji mums ilgą ilgą raštą. Ten visiškas absurdas. Ką mes dabar darysime? Atsakymą kontrolierei parašėme“, – apie tai, jog neįgaliųjų problemos, kol nebus priverstas, spręsti neketina, aiškino K.Šerepka.
B.Sabatauskaitė – vienos iš LSDP lyderių Juliaus Sabatausko dukra, o ši partija deklaruoja socialinį jautrumą, D.Žiogelis yra LSDP Anykščių skyriaus pirmininkas. Tačiau ir jis labai aiškiai „Anykštos“ žurnalistui leido suprasti, kad dėl riboto neįgaliesiems Lajų tako pasiekiamumo jam reiktų nekvaršinti galvos. „Rajone veikia ne viena valstybinė institucija, kuri mums nepavaldi. Kad ir tie patys kelininkai. Ir ką mes jiems galime padaryti?“ – dėstė D.Žiogelis.
