Vaikas išmoko kalbėti ir visi daiktai, kuriuos jis ištardavo, mirdavo. Vieną kartą jis sako:
– Šuo.
Šuo numirė. Kitą dieną pasakė senelė, tai senelė numirė. Tėvas vaikšto, galvoja, kad tik manęs nepaminėtų, kad tik nepaminėtų. O vaikas sako:
– Tėtis.
Tėvas jau atsigulė, laukia sudėjęs rankas kol numirs. Ateina mama ir sako:
– Taigi kelkis, ko čia guli, kaimynas jau numirė.
374060 94634Extremely properly written story. It is going to be valuable to every person who utilizes it, as well as myself. Maintain up the very good function – i will definitely read a lot more posts. 645138