Lietuvos valstybės šimtmetis pažymėtas Žaliojoje, ypatingame Anykščių rajono rytinio pakraščio kaime, kuriame iki šių laikų išliko tolimais 1928 m. pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui. Laisvės paminklo statytoją, Sibiro kankinį Juozą Rimkų (1867 – 1948), šio krašto bei tėvynės istoriją prisiminė į giminės lizdą susirinkę Rimkai ir jų bičiuliai.
Gausus Žaliosios Rimkų giminės palikuonių būrys ryte už senelį J. Rimkų, savuosius bei tėvynę Lietuvą meldėsi Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Po pamaldų apžiūrėjo Šimtmečio svėdasiškių portretus meno galerijoje, aplankė savųjų kapus Svėdasų bei Šaltinių kapinėse, atminties bei susikaupimo valandą išgyveno prie prieš 90 metų Rimkų sodyboje pastatyto paminklo laisvei. Mūrinė trijų aukštų koplyčia, vainikuota keturių šlaitų stogeliu su kryžiumi viršūnėje. Nišose – ąžuolinės Nukryžiuotojo bei Šv. Petro skulptūros, paminklą puošią ir spindinčiame metalo skyde iškaltas Vytis. Artėjant šimtmečiui, paminklas ir jį juosianti mūro bei metalo tvorelė buvo restauruota valstybės lėšomis.
Apie nuostabųjį senelį Juozą Rimkų, jo sumanumą, ūkiškumą, pomėgi mūrus mūryti, jo ir visos giminės gyvenimo kelius, džiaugsmus bei vargus daugiausiai kalbėjo vyresniosios giminės moterys Danguolė, Alma, Eglė ir Irutė. Pažymėjo, kad susibūrimas vardan tėvynės Žaliojoje diena didingai sutampa su Žalgirio mūšio, didvyriško S. Dariaus ir S. Girėno žygio diena, prieš septyniasdešimt metų tolimajame Sibire žuvo ir garsusis senelis J. Rimkus.
Apie Žaliąją, malūną, eiguliu tarnavusį bei ūkį ir malūną administravusį vyriausiąjį sūnų Juozapą, jo seserį Marijoną, mokytus jaunylius – girininką Jurgį bei inžinierių Kazimierą kalbėjo. Taip pat apie senelį, kuris senatvėje susižavėjęs mūru, statęs mūrinę Lietuvą. Trobesius Žaliojoje apjuosęs įdomios konstrukcijos mūrine tvora, vadovavęs Šaltinių kapinių tvoros mūrijimo darbams, matyt, jis sumanęs ant vartų arkos įrašyti: „Atmink, keleivi, kad ir tavęs tai laukia“. Šaltinių kapines aptvėręs mūro tvora, o centre išmūrijęs koplyčią su rūsiu, kuriame išmūrijo kriptas – įrengė giminės kapavietę. Deja, nei vienas iš didelės giminės taip ir neatgulė į kapo rūsį. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, didelė giminė buvo išblaškytą po platų pasaulį – Kazimieras pasitraukė į JAV, Jurgis su šeima ilgai slapstėsi, Juozapas jaunesnysis kalėjo, o senąjį J. Rimkų 1948 m. pavasarį išvežė į Sibirą, kur tais pačiais metais jis ir mirė.
Žalioji svarbi Lietuvos šimtmečiui tėvynės vieta, kurią pravartu aplankyti kiekvienam, šalies istorija besidominčiam, – juk čia yra ne tik paminklas Nepriklausomybei, bet ir kan. Juozo Tumo – Vaižganto tiltas, paminklinis akmuo čia gimusiam sklandytuvų konstruktoriui Baliui Karveliui.
