Dabartinė Anykščių rajono valdžia bando įgyvendinti pirmojo Anykščių mero Sauliaus Nefo idėją ant Šeimyniškėlių piliakalnio pastatyti medinę pilį. Dabartinis Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis rankų nenuleidžia net ir patekęs į nesėkmių ruožą. Europinių pinigų pilies statyboms iki šiol nėra skirta, pernai pilies statybos rangos darbų konkursą laimėjusi UAB „Povilo Gurklio firma“ nekokybiškai įrengė pilies pamatus, kuriuos teko ištraukti ir piliakalnį išlyginti. Rajono biudžetui dar nepradėtos pilies statybos jau kainavo dešimtis tūkstančių eurų, tačiau pilis bus statoma, regis, net tuo atveju, jei parsidėtų karas. Pašnekovų klausėme, ką jie mano apie rajono valdžios atkaklumą ir apskritai kokia jų nuomonė apie medinės pilies statybas.
Juozas RATAUTAS, buvęs Anykščių rajono valdytojo pavaduotojas, buvęs Anykščių „Sodros“ vadovas:
– Savivaldybė tiesiog įklimpo į įsipareigojimo statyti pilį nežinia kam ir kokiam tikslui liūną. Anykštėnai nepritaria, dauguma politinių veikėjų pilies statybas vertina skeptiškai, aktyvesni visuomenininkai tiesiog siunta dėl Šeimyniškėlių piliakalnio darkymo.
Manau, rajono vadovams reikia pripažinti klydus ir paklausyti autoritetingų žmonių profesoriaus Alfredo Bumbliausko, kitų istorikų nuomonės, jog vien politinėm deklaracijom vadovautis negalima, jog atlikti istorines rekonstrukcijas yra netikslinga, o dažnai ir žalinga.
Antra, statyti pilį, jei ji yra svarbi mūsų kraštui ir Lietuvai, turi ne mūsų skurdus biudžetas, o nacionalinis. Pilis galbūt turėtų pažintinę, edukacinę, istorinę reikšmę, tačiau labiau atvykstantiems turistams nei anykštėnams. Tai kodėl čia metami didžiuliai mūsų biudžeto pinigai? Pasiremsiu Vokietijos pavyzdžiu. Beveik visos su turizmo objektų statybomis susijusios programos yra inicijuojamos ir finansuojamos iš nacionalinio ar regionų biudžetų kartu su kompensacinėm programom, kurių biudžetai dažnai būna netgi didesni. Pavyzdžiui, triukšmo atitvarų statybos, aplinkkeliai, vietos gyventojams mažinami mokesčiai, paslaugų kainos ir t.t. Savivaldybės nesiima tokių iniciatyvų, nes gyventojai joms priešinasi. Teko paklausti nuo turizmo antplūdžio pavargusių vokiečių nuomonės, tai dauguma jų situaciją apibūdindavo žodžiais: „Schrecklich arba Scheisse“.
Gal nebūsiu populiarus, manau, palikime ramybėje tą istorinį, mums svarbų Šeimyniškėlių piliakalnį ir išsaugokim jį autentišką ateities kartoms. Užmirškim visus politinius susitarimus, nesusipratimus dėl eglės ar pušies, karą dėl rangovo ar finansines injekcijas dėl vis papildomų projektavimo darbų.
