
Seimas svarsto ar suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Seimas pateikimo stadijoje pritarė šio klausimo tolimesniam svarstymui.
„Anykšta“ klausia, ar pritariate, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ valstybės būtų pripažinta, kaip religine bendrija?
Gintautas ZABIELA, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras:
– Šis klausimas turi du aspektus. Vienas dalykas, kai kalbame apie religinę bendriją, nesvarbu, kokia ji bebūtų, žinoma, jog pasaulyje yra daug religijų ir jei jos turi išpažinėjus, pasekėjus, jie turi atitinkamai ir veikti, jų teisės neturi skirtis nuo visų kitų religijų išpažinėjų. Kad valstybė svarsto, viskas su tuo gerai, tai vienas iš demokratijos principų.
Kitas aspektas, kad gal nedrįsčiau vadinti šios bendrijos senovės baltų. Todėl, kad senovės dalykai turėtų būti atėję iš senovės. Mes, skirtingai nei žydai, neturime Talmudo, tad įvardinti, kas atėjo iš senovės, negalime. Ir patys kai kurie pasekėjai sako, kad kai kurie ritualai, įsivaizdavimai sukurti nelabai seniai. Mes neneigiam, kad buvome, kaip kažkada vadindavo, gamtameldžiai, bet, deja, visa tai prapuolė, neišlaikėm. Dabar yra atkūrimas. Aš, kaip mokslininkas, matau, kad tai yra tikėjimas, bet vadinti senovės tikėjimu – nereikėtų. Šis pastebėjimas gal nieko esmingai tikėjime nekeičia, žmogui svarbu tikėjimas, bet nereikėtų dėti akcento, kad tai senovės tikėjimas, tai yra tam tikras klaidinimas. XXI- ajame amžiuje, kuriame nutinka labai daug klaidų mūsų gyvenimuose, specialaus klaidinimo, klaidingų žinių, nereikia skleisti.