Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas feisbuke pasidalijo šia nuotrauka, prie kurios brūkštelėjo: „Pašalinti medžiai“. „Anykštai“ seniūnas sakė, kad šie du medžiai jau kėlė pavojų, o leidimą juos pašalinti išdavė rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.
Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas paskelbė, jog miestelio centre pašalino du medžius – uosį ir klevą. Po šiuo įrašu feisbuke imta diskutuoti, ar tikrai medžius reikėjo nupjauti.
Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Vaizgėlienė sakė, kad šiais metais išduoti 76 leidimai medžiams pašalinti, tačiau jų nupjauta kur kas daugiau – mat vienas leidimas gali būti išduotas ir keliems medžiams pašalinti.
Klausė, kodėl medžiai negali augti ir apdžiūvę
Po seniūno S. Rasalo pasidalyta nuotrauka Svėdasų miestelio feisbuko grupėje, svėdasiškiai pasidalijo į dvi grupeles: „Labai gerai. Būtų puiku, kad ir kapinėse sutvarkytumėt medžius“, – sprendimu pasidžiaugė svėdasiškė Elvyra Čižokienė, o muziejininkas, kraštotyrininkas Raimondas Guobis nupjautų medžių gailėjo.
„Kažkaip keista, kad niekam netrukdantys medžiai „šalinami“ ir apie tai vietinės valdžios atstovas rašo su šiokiu tokiu pasididžiavimu. Ir tai vyksta Vaižganto, kuris buvo didis gamtos mylėtojas, Lietuvai pagražinti draugijos steigėjas, tėviškės miestelyje.
Prieš kelerius metus toje aikštelėje prie autobusų stoties augo bene penki puikiausi medžiai. Kažkaip ėmus dirbti naujam seniūnui, jie ėmė džiūti. 🙂 Dar įdomus momentas, kad čia augantiems medžiams nereikia net nudžiūti, tereikia šiek tiek apdžiūti ir tuoj kažkieno parėdymu atvykę medkirčiai tuos medžius sunaikina. Įdomu, kas konstatuoja medžių mirtį? Kodėl negali medis gyventi ir apdžiuvęs? Kiek medžių per kelerius pastaruosius metus Svėdasų seniūnijoje viešosiose erdvėse buvo sunaikinta, taip sakant „pašalinta“ ir kiek pasodinta?“ – teiravosi R. Guobis.
S. Rasalas į klausimus atsakė taip: „Rajono meras; todėl, kad nepasveiks; apie 12; apie 16“.
Kariauja su medžių nemylėtojais
„Anykštai“ S. Rasalo pasiteiravus, kodėl nupjovė medžius, seniūnas atsakė, kad gavo leidimą iš mero ir kad gerų pusę metų žmonės to prašė.
„Medžiai jau buvo mirštantys, jų viršūnės – sausos, šakos krisdavo į važiuojamąją dalį. Labiausiai mane gąsdino, kad šakos gali užskristi ant geltono mokyklinio autobusiuko – čia yra pagrindinė gatvė, kuria jis važiuoja. Tai – medžiai, kurie atgyveno savo gyvenimą“, – sakė S. Rasalas bei pridūrė, kad kilusiomis diskusijomis yra patenkintas.
„Esu žmogus, mylintis medžius ir kai išgirstu prašymus, jog reikia nupjauti maumedį, nes žmogui, einant į namus, į kambarį prisineša spyglių… Ar kažkam kažkur trukdo eglė šiaurinėje pusėje, kuri nieko neužstoja? Vienoje gatvėje diedukai buvo sugalvoję visus medžius iškirsti, nes ąžuolas meta lapus, vėjas pučia ir pripučia lapų jiems į kiemą. Buvo moteris, kuri vis prašė nupjauti liepą. Jos jau nebėra, o liepa tebestovi. Nupjauti tokius medžius realių argumentų neturiu. Sunku kariauti su žmonėmis, kurie medžių bijo, jų nemyli ir įsivaizduoja, kad trinkelės būtų idealiausia miestelyje“, – kad anaiptol ne visus medžius pjauna, tikino S. Rasalas.
Seniūnas sakė, kad šie metai išskirtinesni dėl noro kirsti medžius, nes praūžusios audros išgąsdino žmones.
„Aš dažnai padedu žmonėms priduoti dokumentus, kuriuos priimu ne aš, nes jie nori medžius šalinti savo asmeninėje valdoje. Šiais metais liepą miestelio centre nupjovėm, į kurią trenkė žaibas. Vietoje jos pasodinome didelį šermukšnį. Nupjovėme nudžiūvusį uosį prie muziejaus; prie daugiabučio augančią eglę, dar vieną avarinės būklės eglę, Narbučių kapinėse keletą pažeistų klevelių pašalinome ir tuos du medžius centre“, – kokie medžiai šiemet pašalinti Svėdasų seniūnijoje, vardijo S. Rasalas.
Medžiai kapuose reikalauja priežiūros
Kadangi po S. Rasalo įkelta nuotrauka nuskambėjo ir klausimas apie kapuose augančius medžius, klausėme seniūno, ar tikrai Svėdasų kapinėse yra pavojingų medžių?
„Kaip į juos pažiūrėsi. Dauguma kapuose augančių medžių yra ne visai sveiki, jie seni. Bet, jau tiek metų atstovėję, tikiuosi, su Dievo pagalba, dar stovės. Tačiau jie reikalauja nuolatinio stebėjimo. Užpernai vieno klevo kapinių pradžioje, kuris atrodė žalias, gražus, šaka nulūžo. Ją pačiupinėję, pamatėm, kad ji – minkšta, kaip grybas. Ačiū bendrajam ir ūkio skyriui, greitai pavyko pjovėjus prisikviesti ir pavojingą medį pašalinti. Aišku, pažiūrėjus į kelmą, galėjo pasirodyti, kad medis buvo sveikas. Bet jis kažkodėl pūti pradėjo nuo viršaus. Klevai, kurie kapinėse duoda patį puošnumą, yra pavojingi.
Kažkada buvo diskusija dėl liepų alėjos. Tai galiu pasakyti, kad jei žmogui antkapį šaka brūžina, niekas nieko nepasakys, jei sekatoriumi tas šakas pats apsikarpysi. Dar vienas dalykas – vienam žmogui kapuose norisi sodinti augalus, kurie reikalauja saulės, o kitas, kapą turėdamas šešėlyje, prisitaiko ir sodina tokius augalus, kuriems reikia pavėsio“, – sakė S. Rasalas.
Svėdasų seniūnijos seniūnas taip pat teigė pastebėjęs, kad žmonės vis labiau ima vertinti medžius. „Džiaugiuosi, kad jau formuojasi pozicija į medį žiūrėti kaip į puošmeną. Galbūt čia jaučiasi kartų skirtumas – pripažinkime, kad senyviems žmonėms prižiūrėtas kapas reiškia nugrėbti lapeliai, palaistytos gėlytės ir kad joks paukščiukas ant antkapio neatskristų.
Atsimenu, dėl šventoriuje augančių medžių buvo surinkti visokie veteranai, kurie aiškino, jog medžius reikia nupjauti, nes jų šakose tupi paukščiukai ir teršia Kristaus statulą. Bet mums bediskutuojant paukštis atsitūpė tiesiai ant skulptūros galvos ir tai buvo paskutinis mano argumentas – liepų kirsti nereikia, nes ir be jų paukščiai atskrenda. Šie medžiai auga iki šiol ir niekam netrukdo“, – tikino S. Rasalas.
Ne visi prašymai tenkinami
Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė sakė, kad didžiąją dalį prašymų pašalinti medžius savivaldybė tenkina, nes, kai žmonės prašo nupjauti medį, dažniausiai jis nėra sveikas.
„Labai retas atvejis, kada gerą, sveiką medį prašytų leisti nupjauti. Bet tikrai ne visiems leidimus išduodame. Kartais prašymai būna dėl to paties medžio – kartojami ir kartojami. Medžiai irgi sensta, todėl būna taip, kad daug metų leidimo jam nupjauti neišduodame, o paskui išduodame.
Kitas variantas yra, kai gali išduoti leidimą pjauti medžius tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, išpjaunami sveiki medžiai, nes reikalingas plotas kažkokiai veiklai. Tada savininkai moka atstatomąją vertę. Ji nėra maža ir mes sukaupiame nemažą fondą. Tuomet du kartus per metus mes rajone įvairiose vietose sodiname medžius“, – sakė vyriausioji architektė. Ji teigė, kad ir pati sulaukia labai daug skambučių dėl medžių.
„Galiu pasakyti, kad labai daug gyventojų atkalbu. Ypač, kad kapinėse nepjautų, juk daugiausia, kokią žalą gali padaryti medis – nugriauti paminklą. Medžiai yra ramybė, pagarba, žmonės ne kažkokiam karjere ilsėtis turi, o parke.
Visiems pateikiu Petrašiūnų kapines kaip pavyzdį, kur kiekviename kampe po dvi pušis auga ir žmonės vargo nemato. Pastebiu, kad žmonės ima saugoti medžius, laikai pasikeitė. Aš visą laiką, nuo darbo pradžios saugojau medžius ir tada dėl to buvau kaip raupsuota, o dabar jau turiu daug bendraminčių“, – kalbėjo D. Gasiūnienė.
Pasiteiravus, kas įvertina, ar medį pašalinti reikia, ar jis turi augti sau sveikas toliau, D. Gasiūnienė sakė:
„Tai priklauso nuo medžių kiekio – jei reikia įvertinti vieną, du medžius, vyksta želdynų specialistė Kristina Vaizgėlienė, o jei yra didesnis kiekis, sudaroma komisija. Joje yra ir visuomenės veikėjų – tai privalu pagal želdynų įstatymą.
Prašome žmonių, kad jie su pareiškimais ir nuotraukomis eitų į seniūnijas. Tada seniūnas viską surenka ir mums kiekvieną kartą nereikia važiuoti į skirtingas rajono vietas – į vieną vietą vykstame iš karto dėl kelių prašymų.“
Skirtingose vietose – skirtingi reikalavimai
K. Vaizgėlienė teigė, kad pasakyti, kiek tiksliai medžių rajone buvo pašalinta šiais ar praėjusiais metais, negalinti, nes išduotų leidimų skaičius neatspindi pašalintų medžių kiekio.
Vienas leidimas gali būti išduotas ir vienam medžiui pašalinti, o valstybinėje žemėje – ir devyniems. Jei reikia pašalinti daugiau nei devynis medžius, tuomet jau sudaroma komisija.
„Pašalinamų medžių vidurkis su vienu leidimu – 2–3. Praėjusiais metais buvo išduoti 76 leidimai, dabar, dar metams nepasibaigus, taip pat išdavėme 76 leidimus. Medžiai, kuriuos leidžiame pašalinti, kaime ir mieste skiriasi. Pavyzdžiui, mieste eglėms šalinti reikalingas leidimas, kaime – ne. Anykščiai yra kurortinė vietovė, todėl čia yra vienokie saugomi medžiai, kaime – kitokie: mieste privačioje žemėje reikalingi leidimai medžiams nuo 20 cm, o mieste valstybinėje žemėje – nuo 12 cm. Kaime privačiame sklype leidimai reikalingi medžiams nuo 30 cm. Kai man paskambina ir pasako, kad reikia nupjauti medį, pirmiausia aiškinuosi, kur jis auga“, – sakė vyriausioji specialistė bei pridūrė, jog nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos yra draudžiama medžius kirsti, todėl prašymų pagausėjimas jaučiamas prieš kovo 15-ąją, o paskui – po rugpjūčio 1-osios.
„Taip pat pagausėja po audrų, vėjų. Būna prašymų nupjauti ir sveiką medį, bet dažniausiai žmogų įtikiname, kad to nereikia. Turime ir dabar nuolatinį prašymą – jau turbūt 8 metai, kaip tas medis „griūna“, bet kaip auga, taip auga.
Didžioji dalis prašymų – kad leidimą išduotume medį pašalinti savame kieme. Tai – senosios sodybos su senais medžiais, kurie pasiekę savo brandą“, – kalbėjo K. Vaizgėlienė.
