Tradicinis muzikantų ir festivalio organizatorių „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose sudainuotas paskutinį kartą

Savaitgalį Anykščiuose baigėsi kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“. Septynioliktas kartas buvo lemtingas, festivalio organizatoriai, geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ paskelbė, kad festivalis atsisveikina su klausytojais ir daugiau nebebus rengiamas.

„Tai buvo nuostabus sumanymas, kurį privalėjome užauginti, puoselėti ir leisti kitiems pajusti stebuklingas akimirkas“, – naktį prieš septyniolika metų prisimena viena iš festivalio organizatorių, „Bardai LT“ kultūros projektų vadovė Alina Semionova.

„Purpurinio vakaro“ idėja kilo aktoriui ir dainų atlikėjui Gediminui Storpirščiui, rašytojui, dainų autoriui ir atlikėjui Vytautui V. Landsbergiui, tuomečiam Anykščių merui, šviesaus atminimo Sigučiui Obelevičiui ir jo patarėjui Sergejui Jovaišai.

Pirmasis „Purpurinis vakaras“ tebuvo vieno vakaro jungtinis koncertas. Vėliau festivalį į savo rankas perėmė geros muzikos ekspertai „Bardai LT“. Tuo metu jie sėkmingai stojosi ant kojų, visoje Lietuvoje organizuodavo bardų koncertus, prisidėjo prie tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“, turėjo nemažai patirties.

„Purpurinio vakaro“ rengėjai visada akcentuodavo festivalio meninį daugiasluoksniškumą: kartu su muzika mieste apsigyvendavo poezija, kinas, teatras, tapyba ir fotografija. Festivalis turėjo ištikimų gerbėjų visoje Lietuvoje, užsienyje gyvenantieji savo atostogas planuodavo pagal festivalio datą.

Nuo antrojo festivalio „Purpuriniame vakare“ gyvavo Vidurnakčio poezijos skaitymo Anykščių koplyčioje tradicija, vykdavo kasmečiai susitikimai su poetais, aktoriais, vaikų popietės, jauniesiems bardams buvo teikiama Sauliaus Mykolaičio premija.

„Labai nenoriai, tačiau teko priimti skaudų sprendimą. Pirmiausia jį pranešėme festivalio organizavimo ir savanorių komandoms, vėliau nuliūdinome ir festivalio lankytojus“, – po paskutinio, šeštadienio koncerto sakė festivalio vadovas, geros muzikos ekspertas iš „Bardai LT“ Benas Jakštas.

Festivalio vadovas neslėpė, kad kylant atlikėjų honorarams, brangstant paslaugoms organizatorių komanda susidūrė su finansiniais sunkumais. „Nebegalime dirbti vien iš idėjos. Prie festivalio visa mūsų komanda dirba metus, negaliu leisti, kad jie dirbtų be atlygio“, – teigė B. Jakštas.

Jam pritarė ir kolegė, festivalio meno vadovė A. Semionova: „Mes patys aukštai iškėlėme festivalio kartelę, nuleisti jos negalime ir nenorime, nors daug kas mus ir protino – susimažinkite, nekvieskite tiek garsių atlikėjų, renkite mažiau renginių. Bet 17 metų įdirbis mus įpareigoja.“

Festivalio organizatoriai teigė, kad gausybė nemokamų renginių, o ypač miestų šventės, kurias rengia vietos savivaldybės, stipriai kiša koją ne tik „Purpurinio vakaro“ rengėjams. „Kol miestai tarpusavyje nenustos konkuruoti, kuris į savo šventę pakvies garsesnį atlikėją, tol mokamų renginių organizatoriams rengti savo renginius nebus nei prasmės, nei galimybių. Visus 17 metų laikėmės nuostatos, kad už kokybiškus kultūrinius renginius reikia mokėti, taip galvojame ir iki šiol“, – kalbėjo B. Jakštas.

Festivalio organizatoriai sakė jaučiantys nepaprastą dėkingumą komandai, partneriams, rėmėjams, klausytojams, muzikantams ir visiems, kurie 17 metų buvo kartu kuriant „Purpurinio vakaro“ fenomeną. Daugeliui festivalis tapdavo gražia vasaros pabaigos tradicija.

Paskutiniame „Purpuriniame vakare“ pasirodė dainininkai Gytis Paškevičius, Monika LIU, Inga Jankauskaitė, Gabrielė Vilkickytė ir Džiugas Širvys, Darius Žvirblis, Gytis Ambrazevičius, grupės „Kedrostubùras“, „Golden Parazyth“.

Pilnutėlė salė nemokamai žiūrėjo režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinį filmą „Mūza“ ir režisieriaus Gyčio Lukšo vaidybinį filmą „Duburys“, surengta fotomenininkės Gretos Skaraitienės fotografijų paroda „Mažyčiai mūsų gyvenimai“, įvyko susitikimas su poetu, vertėju Almiu Grybausku, vidurnaktį Anykščių bažnyčios koplyčioje buvo klausomasi aktoriaus Dainiaus Svobono skaitomos poezijos, vaikų vidudieniui atlikėjas Vygantas Kazlauskas parengė programą „Šokių salėj – begemotas“ pagal Violetos Palčinskaitės eiles, ant Rašytojų kalnelio savo monologus iš teatro gyvenimo skaitė ir dainas dainavo aktorius G. Storpirštis, koncertą miestui dovanojo Vytautas V. Landsbergis, į savo monospektaklį pakvietė Violeta Mičiulienė.

Šeimos grupę festivaliui sukūrė aktorius Giedrius Arbačiauskas su žmona Agne ir dviem sūnumis – Nojumi ir Jonu. Aktorius, režisierius Aidas Giniotis su teatro trupe „PlumBum“ festivaliui parengė pasirodymą, kuriame skambėjo maestro Vytauto Kernagio dainos, su gyvo garso grupe pasirodė aktorė Nijolė Narmontaitė.

Staigmena festivalio klausytojams tapo muzikinės dedikacijos Leonardui Cohenui eskizas, kuriame aktorius Andrius Bialobžeskis, dainininkai Raminta Naujanytė-Bjelle ir Česlovas Gabalis atliko Coheno kūrinius.

Festivalio pabaigos koncerte įteikta ir 13-oji Sauliaus Mykolaičio vardo premija už ryškiausią 2023–2024 metų dainuojamosios poezijos debiutą. Ji atiteko bardui Aurimui Liudvinovičiui.

„Sauliaus Mykolaičio vardo premija man yra svarbus įrodymas, kad tai, ką ir kaip darau, yra gerai“, – po apdovanojimo kalbėjo jaunasis atlikėjas. Jis pasakojo, kad pažintis su bardų kūryba prasidėjo mokykloje, muzikos mokytojos Rimos Giedrienės pamokose. Mokytoja supažindino su V. Kernagio, G. Storpirščio bei S. Mykolaičio dainomis. Anuomet neprilipusios, jos su trenksmu grįžo prieš trejus metus, kai atlikėjas pateko į jaunųjų dainų autorių stovyklą.

„Stovyklos mokytojai yra bardai iš didžiosios B raidės, – juokavo A. Liudvinovičius ir pasakojo, kad nuo stovyklos ir kasdienis, ir kūrybos gyvenimas vis labiau tampa susietas su bardų pasauliu.

Tekstus savo dainoms vaikinas beveik visada rašo pats. „Esu paprastas ir eiles, regis, tokias labiausiai mėgstu“, – prisipažįsta.

Kad ir per ašaras, tačiau su šypsenomis užbaigę „Purpurinį vakarą“ festivalio organizatoriai juokauja: jeigu ateitų kultūrą mylintis mecenatas ir pasakytų – jūsų nepaleisime, atvertume duris dialogui. Tačiau po festivalio jie labiausiai nori džiaugtis tuo, kad 17 metų Anykščiai kultūros piligrimams buvo tikra kultūros meka.