Ramunės Musteikienės nuotr.
Traupio bibliotekos bibliotekininkė Ramunė Musteikienė socialiniuose tinkluose pasidalijo žinia: „Šalia bibliotekos stovintis senosios klebonijos ūkinis pastatas kelis dešimtmečius stovėjo nenaudojamas. Darbininkams pradėjus tvarkyti užsilikusias malkas ir senus rakandus, tarp jų pastebėta ir senų spaudinių. Bibliotekininkei užsukus „pasiknaisioti“ po senienas, rastas istorinis lobis – Traupio pavasarininkų kronikų knyga, pildyta 1919 m. – 1946 m. laikotarpyje. Buvo manyta, kad šis dokumentas su visu kun. S. Galvydžio rankraštynu pateko į Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio- Žukausko memorialinį muziejų.
Gražiai, kaligrafiškai klieriko Vaclovo Kartočiaus surašyta Lietuvos Kataliko Jaunimo (L. K. J.) „Pavasario“ federacijos Vyrų, Mergaičių ir Jaunesniųjų Pavasarininkų Sąjungos Traupio kuopų KRONIKOS KNYGA byloja apie stulbinamą traupiečių aktyvumą.
Traupio pavasarininkai į susirinkimus rinkdavosi kas dvi savaitės. Jų metu buvo skaitomos paskaitos (prelegentai – dažniausiai kunigai, mokytojai, studentai, patys pavasarininkai), sakomi eilėraščiai, skaitė spaudą – „Pavasarį“, „Laisvę“, „Draugiją“. Be to, pavasarininkai rengė vakarėlius ir gegužines, kurių metu surinktas lėšas aukojo Raudonajam kryžiui. 1925 m. buvo nutarta organizuoti žmonėms kursus, kuriuose būtų dėstoma aritmetika, istorija, lietuvių k, ūkininkystė ir namų ruoša. Buvo įsteigtos kelios sekcijos: meno, kurioje buvo statomi spektakliai, sporto sekcija rengė varžybas; labdaros sekcija, abstinentų sekcija, vadovaujama Alf. Gutausko.
Vienas svarbiausių darbų – kasmetinis kapinių tvarkymas. Pavasarininkai organizavo eucharistinius kongresėlius, kuriuose dalyvavo daug svečių, o 1939 m. – ir 6 lėktuvai bei sklandytuvas. <….>
Iš Traupio išvykus kun. A.Brazaičiui, 1921 – 1924 m. Traupio pavasarininkų veikla buvo apmirusi, nes organizacijos nepalaikė kun. Šilinis, tačiau 1924 m. mokytojo Pauliaus Strazdo iniciatyva pavasarininkų veikimas atgijo. 1925 01 04 organizuotos kaimo kuopelės, kurioms vadovavo : Balalių k. – Jonas Daračiūnas, Klaibūnų k. – Paurazaitė, Alūkėnų k. – Bernatonytė, Mickūniškių k. – Miškinis, Pusbačkių k. – Striogaitė, Žiurlių k. – Kielaitė.
1925 – 1940 m. Traupio pavasarininkams dar vadovavo Jonas Daračiūnas, kun. A.Matulionis, mokyt. Krikštopaitis, D. Miškinis, K. Būtėnas, Juozapas Verikas (miręs 1938 m.), Adolfas Butautas. Tarybos nariais šiuo laikotarpiu yra buvę kun. Antanas Navickas (g.1892 m., Traupyje įkūręs 40 –ies choristų chorą), klierikai Matulionis ir Bausys, Donatas Miškinis, Br. Miškinaitė, Kostas Krikštopaitis, Alf. Gutauskas, Liudas Kartanas, Repčytė, Smetonaitė, P. Skaržauskas, P. Laurenčikas, P. Juzokėnas, Ant. Tidykis, Dailidėnas, St. Dirsė, Ona Adomonytė, Stepa Šilaikaitė, kun. P. Jankevičius, kun. Jonas Krivickas ir kiti.
1931 m. rugpjūčio 13 d. buvo pašventinta graži pavasarininkų vėliava, kainavusi 450 litų, kuriuos sudėjo nariai ir aukotojai.
1933 m., rugpjūčio 28 d. klierikas Vaclovas Kartočius, apibendrindamas Traupio pavasarininkų veiklą, rašė: „Tos istorinės nuotrupos parodo milžiniškus Sąjungos ir Traupio kuopos nuopelnus. Kiek šviesos įnešta kaiman, kiek kilnios dvasios sėklų pasėta jaunose širdyse, kiek jaunimo išauklėta po žydraspalve „Pavasario“ vėliava. Daug davėme pasauliui- galime iš jo daug reikalauti. Tik daugiau broliškumo, kilnių idealų įsisamoninimo ir veiklumo“, – aptikto lobio įdomybėmis pasidalijo R. Musteikienė.
