Šeštadienį, spalio 12 dieną, Traupio botanikos sode rinkosi Lietuvos dendrologų draugijos nariai – maždaug penkios dešimtys žmonių susibūrė į talką ir sutvarkė savo kolegos, gamtininko, buvusio Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus įkurtą ir puoselėtą vienintelį Lietuvoje mokyklinį botanikos sodą.
Vienas pagrindinių talkos organizatorių, Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas sakė, kad draugija kasmet organizuoja talkas.
„Šiais metais turėjome kelis variantus, bet po Sigučio netekties talką čia pasiūlė Loreta Simaškienė, mūsų valdybos narė. Abejonių nebekilo niekam. Atvykę pagerbti Sigučio į šermenis, kalbėjome apie parką, problemą, kad jis liko be šeimininko, pasivaikščiojome po sodą. Pasitaikė, kad tuo pačiu metu pasivaikščioti išėjo ir vicemeras Dainius Žiogelis, kuris kalbėjo, kad nebėra specialistų, kurie galėtų prižiūrėti sodą, išlaikyti, kad neprapultų visa sistema. Prieš tai, prie Kultūros namų durų, su Seimo nare Vilija Targamadze kalbėjome, kad dendrologai, „Medumėlės“ klubo nariai galėtų kažką nuveikti šioje srityje. O vicemeras sakė, kad gal jis galėtų parko priežiūrą perduoti panaudai, kad ją galėtų vykdyti visuomeninė organizacija ar kažkas panašaus. Nei parduoti, nei privatizuoti šio sodo negalima nei etiškai, nei teisiškai“, – kalbėjo A. Rutkauskas.
Dendrologų draugijos pirmininkas teigė manantis, kad sode galėtų būti du ar trys etatai darbininkų, kurie galėtų veiklą vykdyti ištisus metus: „Reikalinga ir mokslinė veikla, ne vien paravėti, nušienauti. Čia nėra miesto parkas, kuriame – penkios hortenzijos ir dvidešimt pušų. Čia yra didžiulė vertybė. Sodas galėtų būti universiteto, kolegijos filialas. Kol tai bus įvykdyta, kuracinę sutartį galėtų vykdyti visuomeninės organizacijos, kad nebūtų tarpo, kuomet sodu nesirūpina niekas“.
Išgenėję medžius, krūmus, atlikę kitus reikalingus darbus, talkininkai buvusios Traupio mokyklos kieme susibūrė užkąsti, pagerbė S. Obelevičių tylos minute, pasidalijo prisiminimais apie kolegą, bendražygį, draugą. Dendrologų draugija atsivežė du labai retus lauralapius ąžuolus, o sodininkai Artūras ir Loreta Poškai padovanojo kaštainį.
Vieną ąžuoliuką dendrologai įteikė Beržoto dendrologinio parko įkūrėjui, biomedicinos mokslų daktarui Stasiui Juknevičiui, kuris, įpusėjęs devintąją dešimtį metų, nedvejodamas atvyko padėti.
Kitas ąžuoliukas buvo pasodintas S. Obelevičiaus garbei.
Lietuvos dendrologų draugijos informacijos skyriaus vadovė Edita Medeina kolegoms kalbėjo: „Visi žinome, kad ši vieta – labai ypatinga. Kartu atvažiavome ne tik patalkininkauti, bet ir prisiminti, drauge mintimis pabūti su mūsų kolega, kuris šį sodą įkūrė, kiek meilės ir jėgų čia įdėjo“, o kolegė Elena prisiminė pirmąjį susitikimą su S. Obelevičiumi:
„Jis įvyko Klaipėdos botanikos sode. Savaitgalis. Migruoju. Pareina žmogus nuo pakalnės. Galvoju: kas čia vaikšto toks? Jis, priėjęs, man ir sako: „Žiūriu, pas jus viskas čia susodinta sistematiniu būdu.“ Aš ir galvoju: nedurnas žmogus atėjo. Daugiau kas ateina, pasako, kad pas jus gražu, ačiū, viso gero.“
S. Obelevičiaus žmona Alytė dėkojo visiems už talką – ji buvusi labai jautri…
„Net nežinau, ką jis dabar pasakytų, sėdėdamas ant debesėlio. Daliai būtų sakęs: „Nelieskit, tik nieko nelieskit!“ O su sodu reikia kažką daryti… Esu dar jo sveiko ne kartą klaususi: kas bus su sodu, kai tavęs nebebus? Atsakydavo, kad kas gali būti – kaip buvo, taip ir bus. Jis negali likti niekieno… Moterys, kurios čia turi etatą ir pusę, yra nepajėgios jo viso prižiūrėti“, – kad Traupio botanikos sodas turi būti išsaugotas, sakė A. Obelevičienė.
Išvykdami talkininkai aplankė S. Obelevičių amžinojo poilsio vietoje, kur padainavo porą patriotinių dainų, taip pat susirado ant kapų tvoros augančią, būtent Sigučio atrastą, šerinę kalnarūtę bei juokaudami pažadėjo kitąmet atsodinti tai, ką sode išgenėjo.
Traupio botanikos sodas unikalus tuo, jog yra sukurtas vieno žmogaus rankomis, jis yra vienintelis mokyklinis botanikos sodas visoje šalyje. S. Obelevičius jį pradėjo sodinti 1989-aisiais, vos pradėjęs dirbti Traupio pagrindinės mokyklos direktoriumi ir biologijos mokytoju. Šiuo metu sode auga apie 12 tūkst. rūšių augalų, kuriuos sodo šeimininkas parsivežė, parsisiuntė iš įvairiausių šalių. „Čia yra visas pasaulis“, – yra sakęs S. Obelevičius.
Gamtininkas, botanikas, mokytojas ekspertas S. Obelevičius visą laisvą laiką skirdavo savo sodui – ten sodindavo, sėdavo, ilsėdavosi. Visi, atvykę į Traupį pas S. Obelevičių, žinodavo, kur jį rasti – sode. Taip, paklausti, kur gyvena Sigutis, nurodydavo ir traupiečiai…
S. Obelevičius – 14 knygų apie gamtą, daugybės straipsnių autorius ir bendraautoris, buvo vienas pagrindinių Lietuvos retų ir saugomų augalų pažinimo ir apsaugos klubo „Medumėlė“ įkūrėjų, Lietuvos dendrologų draugijos narys. Yra gavęs Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginę premiją, o šiais metais, likus porai savaičių iki mirties, paskelbtas Anykščių Garbės piliečiu.
S. Obelevičius buvo ir politikas, TS-LKD partijos narys. Vienu iš Anykščių vadovų – meru ir vicemeru – S. Obelevičius dirbo 20 metų, nuo 2003 iki 2023-ųjų.
Nėra žodžių matomai , ką savo rankomis sukūrė a.Sigutis ir nebus…tiek darbo visur įdėta,kiek pagelbėta studentams.Amžina pagarba .