Traupis: gyvas, aktyvus ir žinomas!

Traupis – miestelis, įsikūręs Anykščių rajono pakraštyje. Nors ir nedidelis, Traupis gali pasigirti aktyviais bendruomenės nariais, sumaniais moksleiviais, lankytinais objektais, žymiais iš čia kilusiais žmonėmis.

Tarp trijų rajonų

Traupio miestelis įsikūręs Anykščių rajono pakraštyje, šalia Ukmergės ir Panevėžio rajonų. Miestelis yra seniūnijos centras, o pro jį teka trys upės – Nevėžis, Nevėžė ir Pienia. Manoma, kad nuo to ir kilęs Traupio pavadinimas – anksčiau miestelis esą buvo vadinamas Triupiu.
Traupio parapija įsteigta 1515 metais. Tais pačiais metais pastatyta ir pirmoji medinė bažnyčia. 1785 m. Traupio savininkas Ignas Pranckevičius pastatė naują medinę bažnyčią, o dabartinė iškilo 1892 m. Mūrinė baroko stiliaus bažnyčia pavadinta šv. Onos vardu, ją puošia 30 metrų aukščio bokštas. Traupio bažnyčia yra Lietuvos kultūros paminklas.

Jaunimas į kaimą negrįžta

Traupio seniūnijoje šiuo metu gyvena apie 800 gyventojų, pačiame Traupyje – 121 (skaičiuojama 80 kiemų), daugiausia tai – pensinio amžiaus žmonės. Jaunimas, pabaigęs mokyklą, dažniausiai į kaimą nebegrįžta, įsikuria miestuose, kuriuose toliau tęsia mokslus, kuria šeimas. Daugiau jaunų veidų miestelyje matyti savaitgaliais – tuomet iš miestų aplankyti tėvų parvažiuoja vaikai.
Nepaisant to, Traupio miestelyje gyvenimas nestovi vietoje – čia yra ir visai neseniai renovuotas „kultūrnamis“, kuriame sutvarkyta didelė aktų salė, įsikūręs medicinos punktas, paštas, seniūnija. Šalia pastatytas sporto aikštynas, kurį vasaros vakarais ypač mėgsta Traupio ir aplinkinių miestelių jaunimas.
Traupyje ir jo apylinkėse gimęs ne vienas žinomas žmogus. Bene labiausiai traupiečių gerbtas ir mylėtas prieš 16 metų miręs kunigas, rašytojas, publicistas, švietėjas Steponas Galvydis. Tai buvęs tikras kunigas – iki šiol jis gyvas traupiečių atmintyje. Traupį garsino ir pasakorė, respublikinių konkursų laureatė Elena Juzėnienė. O kur dar mokslininkai, pedagogai, poetai…

Garsina mokykla

Bene labiausiai miestelio dvasią palaiko Traupio pagrindinė mokykla – ji įkurta dar 1777 m. Šiuo metu mokykloje mokosi 54 moksleiviai ir devyni ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai, o jai vadovauja Janina Palikevičienė. Moksleivių sumažėjo, kuomet, mirus Elenai Ilgūnienei, buvo uždaryta šv. Martyno vaikų sodyba…
Nors neretai kaimo mokyklos ir jose įgyti gebėjimai sumenkinami, tačiau traupiečiai įrodo, kad tai – netiesa. Šios mokyklos mokiniai dalyvauja olimpiadose, projektuose, priklauso Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjungai (LJKS), o penktokė Indrė Musteikytė net yra įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip jauniausia knygos autorė. Mergaitė pirmąją savo pasakų knygą išleido būdama aštuonerių.
Mokykla garsėja ir Traupio botanikos sodu, kuris įkurtas 1989 m. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas – tuometinis mokyklos direktorius, dabar – Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. Sodas savo retais, egzotiniais augalais kasmet sutraukia lankytojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, taip garsindamas ir miestelį, ir mokyklą.  

Mėgsta skaityti

Traupyje veikia priešgaisrinė tarnyba, kurios viršininku jau daug metų dirba Zigmantas Rotautas. Gyventojus spauda ir kitomis paslaugomis aprūpina paštas, visai neseniai įsikūręs naujose seniūnijos pastato patalpose. Pašto viršininkė – Danutė Blauzdienė, paštui vadovaujanti daugelį metų.
Traupyje jau seniai veikia trys parduotuvės – tai didelis patogumas miestelio gyventojams.
Traupyje veikia biblioteka – 27 metus Traupio bibliotekoje dirbanti Ramunė Musteikienė pasakojo, kad daugiausia skaityti mėgsta ikimokyklinio amžiaus vaikai senjorai. „Pagrindinis mano skaitytojas – 40-70 metų amžiaus žmonės. Jaunimas, kuo vyresnis, tuo mažiau domisi knygomis. Juokauju, kad kai išmirs mano senjorai, bibliotekai bus prastai…, – sakė R. Musteikienė, – mūsų biblioteka laikosi „ant spaudos“. Spaudą skaitytojai ima kasdien, leidžiu ją neštis ir į namus, kadangi dabar skaityklos bibliotekoje nėra (miestelio biblioteką sujungė su mokyklos biblioteka). Kalbant apie literatūrą, labiausiai skaitoma yra grožinė – meilės romanai, detektyvai. Labai aktuali mums būtų pokario literatūra, deja, bibliotekoje jos labai mažai“.
R.Musteikienė džiaugėsi, kad traupiečiai yra skaitantys žmonės, jie reikalauja naujos literatūros, kurios Traupio bibliotekoje nėra. „Tuomet vežu knygas iš Anykščių bibliotekos – jei to nedaryčiau, tikriausiai prarasčiau visus savo skaitytojus. Mūsų bibliotekos fondas labai skurdus – gauname labai nedaug knygų, kurios domina skaitytojus“, – sakė bibliotekininkė ir pridūrė, kad turi savo nuolatinių skaitytojų ratą – dažniausiai ateina tie patys žmonės. Šiuo metu levaniškiečių skaitytojų padaugėjo.
R.Musteikienė bibliotekininke Traupyje dirba nuo 1988 metų. „Kai tik pradėjau dirbti, knygų gaudavome daugiau, paskui literatūra, periodika labai pabrango. Šiuo metu skaitytojus domina ir internetinės naujienos – kai įsigijome kompiuterius, paskaito naujienas ir ten. Skaitytojai dažnai ateidavo ir šiaip pasikalbėti, bet tai būdavo, kai dirbau senose patalpose. Jie ateidavo ir pasiguosti, ir patarimo paklausti“, – apie traupietį skaitytoją pasakojo Ramunė Musteikienė.

Traupiečiai yra kuklūs

Janina Savickienė – ilgametė Traupio pagrindinės mokyklos mokytoja, Traupio bendruomenės pirmininkė, teatro vadovė. Traupiečius J. Savickienė pažįsta gerai – su jais bendrauja tiek mokykloje, tiek skirstydama jiems vaidmenis.
Traupio bendruomenė įkurta 2003-iaisiais, panašiai tiek laiko, su trumpomis pertraukomis, mokytoja ir yra jos pirmininkė. Šiuo metu yra 89 bendruomenės nariai. Bendruomenė dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose, sveikina bendruomenės narius jubiliejaus proga, vyksta į ekskursijas. Traupiečiai yra pakankamai aktyvūs, pasak Anykščių vietos veiklos grupės – viena aktyviausių bendruomenių. „Šiuo metu mūsų jėgomis padarytas didelis darbas – išnuomota klebonija, kur padarėme šarvojimo salę. Ją galima išsinuomoti savo šventei“, – sakė J. Savickienė.
Mokytoja yra Traupio teatro vadovė, kasmet pastato po spektaklį ar kelis. Sako, kad traupiečiai noriai vaidina jos pastatytuose spektakliuose. „Nors aktorių branduolys (jų yra apie 15) – jau daug metų nekintantis, tačiau pasikviesti vienai ar kitai pjesei naują „vaidintoją“ yra nesunku. Tradicinis yra velykinis spektaklis – jį pastatyti yra būtina. Šiemet  parodėme vaidinimą pagal K.Sają “Vorų cirkas“, – kalbėjo J. Savickienė.
Nors traupiečiai gana aktyvūs, J. Savickienės nuomone, yra per daug kuklūs, nemėgstantys girtis, nors padarytais darbais seniai lenkia kitas seniūnijas.
Traupio seniūnė Daiva Tolušytė sako, kad miestelyje gyventojų mažėja, bet pastaraisiais metais vis tik buvo nupirktos dvi sodybos. „Šiuo metu, kiek žinau, Traupyje nėra parduodamų sodybų, nes, tėvams mirus, vaikai jų namus pasilieka kaip vasarnamius“.
Traupiečiai nesėdi rankų sudėję: darbo vietų yra pačiame miestelyje – mokykloje, seniūnijoje, parduotuvėse ir pan. Nemaža dalis dirbti važiuoja į netoliese esančią Raguvą (Panevėžio r.,) – ten yra baldų fabrikas. Pasak seniūnės, yra važinėjančių ir į Anykščius, net į Kėdainius. Vasarą kai kurie žmonės dirba pas vietinius ūkininkus.
Paklausta, kuo, jos nuomone, traupiečiai išsiskiria iš kitų miestelių gyventojų, seniūnė atsakė: „Traupiečiai išsiskiria tvarkingumu: jų sodybos tvarkingos, prižiūrėtos. Dar pastebėjau, kad žmonės vienas kito atžvilgiu geranoriški, tolerantiški“.