
Birželio 12 dieną, šeštadienį, Traupio kapinėse buvo atidengtas paminklas Traupio partizanams Simonui Dailidėnui-Vėtyklei bei Jonui Bernatoniui-Melagiui.
Paminklą pašventino Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas, Traupio šv. Onos parapijos administratorius kan. Juozas Janulis.
Istorikas, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas Gintaras Vaičiūnas sakė, kad šie partizanai žuvo lygiai prieš 73 metus, birželio 12 dieną, būtent sekmadienį: „Tiksliai šią dieną ir nutarėme pagerbti jų atminimą. Partizanai priklausė Tado Kosciuškos būriui – tai vienintelis būrys tokiu pavadinimu visoje Lietuvoje. Būrys buvo įkurtas 1947 metais rugsėjo mėnesį. Pirmasis vadas buvo raguviškis Antanas Aliukas-Kuprys, o antras ir paskutinis – čia palaidotas Simonas Dailidėnas, slapyvardžiu Vėtyklė. Drauge čia atgulė jo artimas draugas, su kuriuo jis žuvo Šikšnalaukio kaime, Jonas Bernatonis-Melagis. Traupio apylinkėse žuvo 73 partizanai. Mes jiems dėkingi už tai, kad jie kovojo už mūsų laisvę”.
Pagrindinė šio paminklo fundatorė, partizano Jono Bernatonio-Melagio giminaitė Veronika Meilūnienė pasidalijo prisiminimais: „Jonas Bernatonis buvo kaip mūsų šeimos narys – jis – tikras mano mamos pusbrolis. Jonas mūsų namuose labai dažnai lankydavosi, pas mus kabėjo net jo šventiniai rūbai. Atjodavo pas mus su labai gražiu širmuku. Man, pirmokei, tai buvo taip gražu! Vienu metu pašautas Jonas pas mus gydėsi. Po šiai dienai girdžiu, kaip jis šaukia iš skausmo… Pas mus pabuvo ir kitas partizanas alūkėnietis Antanas Matulionis. 1946 metais mes pabėgom iš namų, o 1949 metais Alūkėnų miške išgirdau šūvius. Aš, tuomet keturioklikmetė, pagalvojau: daugiau jų neišvysiu. Taip ir buvo”, – partizanų žuvimo dieną prisiminė V. Meilūnienė.
Paminklo atsidaryme taip pt dalyvavo ir tremtinė Prima Petrylienė bei partizanas Jonas Kadžionis-Bėda, kuris pasakojo pažinojęs žuvusius už mūsų laisvę: „Šiuos žuvusius partizanus pažįstu nuo jaunystės. Kai man buvo 20 metų, mes kartu buvome viename būryje. Nuo to laiko praėjo 73 metai, esu silpnos sveikatos, bet vis tiek atvykau nusilenkti žuvusiųjų kaulams, visiems, kurie kentėjo lageriuose, tremtyse”, – kalbėjo J. Kadžionis-Bėda.
Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius dėkojo visiems traupiečiams, svečiams, tremtiniams, o ypatingai – tremtiniui, partizaninio judėjimo atminties puoselėtojui Gerimantui Kaklauskui, kurio iniciatyva šis paminklas buvo atidengtas. „Tokie žmonės neleidžia, kad istorija būtų užmiršta. Gerimantas, net ir susidūręs su abejingumu, niekada nenuleisdavo rankų ir šiandien mes turime tai, ką matome”, – kalbėjo meras.
Poetas Povilas Kulvinskas sakė, kad šių partizanų žuvimo metai sutampa su jo gimimo metais bei paskaitė eilėraštį apie partizanus.
Susprogdino ne Matiukas omariukas Timinskas partizanas
Šventos Onos naktį į Traupio miestelį slapta atkeliavo žiauriomis mirtis mirdamas Matiukas sunkiai sudejavo granatos sprogimas pritarė dar jam
Garbė visiems Lietuvos partizanams, garbė ir ačiū visiems kurie nepamiršta ir savo darbais puoselėja atmintį. Esate stiprios dvasios žmonės.
O ką pasakys giminės banditų nužudytų. Ar nereikia bendro paminklo visiems ir baigti kiršinti žmones
Labai gerai, kad tokiame prasmingame renginyje dalyvavo abu merai-buvęs gerb. Kęstutis Tubis ir dabartinis- gerb. Sigutis Obelevičius. Ir nėra ko piktiems komentoriams niršti ir gerai žinomus politikus užgaulioti. Vietos po saule visiems pakaks. O artėjantys rinkimai viską sudėlios į vietą- gal kuris vienas iš šių politikų laimės, gal bus kiti žmonės.
Tremtinys Nr.1 buvo!
Ilgai laukė kol iš banditų didvyrius padarė ?? Sunku istorija perašyti režimui
Tubis taškus renkasi MERO rinkimams
minusus
Labai gražūs ir prasmingi gerbiamo Juozo Janulio žodžiai. Gražus renginys, garbinga fundatorių dovana. Kovotojų atminimas išlieka visų patriotų širdyse. Ir nusikalstamoje okupantų struktūroje tarnavusio TSKP partijos nario vizitas nesutepė pagarbos žuvusiems.
Kurį turite galvoje ar Sigutį ar tremtini Kęstutį abu vienodi,abu raudoni
Būti mokytoju ir būti milicininku labai didelis skirtumas.
Manau,kad šį paminklą tuoj nupurkš mėlinos ir geltonos spalvos dažais.
Šlovė tikriems Lietuvos gynėjams. Panieka tiems komentatoriams, kurie niekinis tikrus Lietuvos patriotus..