Dariaus ir Girėno šaulių kuopos jaunieji šauliai žygyje.
Tradiciškai, paminint 1945 m. vasario 16-ąją Storių kalno bokšte trispalvę iškėlusių Lietuvos partizanų žygį, kasmet su Anykščių moksleiviais, gimnazistais bei jaunaisiais šauliais einame į pagarbios atminties žygį.
Šiemet su Dariaus ir Girėno šaulių kuopos jaunaisiais šauliais patraukėm kairiuoju Šventosios krantu žemyn iki Puntuko ir trispalvę pirmą kartą iškėlėme šiuo metu garsiausiame lajų tako bokšte.
Ryte buvo pradėję snyguriuoti, gero mažai kas tikėjosi, bet kai pamatė saulutė Anykščių aikštėje prie paminklo Laisvei susirinkusių jaunųjų šaulių būrį, tai tuoj iš dangaus aukso spinduliais nusišypsojo. Spėriu žingsniu žengėm Vilniaus gatve, prie kryžiaus šventoriuje pagerbėme 1863 m. sukilėlius, leidomės į Šventosios pakrantę ir pėsčiųjų taku patogiai keliavome. Priekyje laisvės spalvomis žydėjo trispalvė. Miško takeliais, tiltais, kalnus ir slėnius jungiančiais laiptais, nuo jaunatviškos spartos net sukaitę, rausvais veidais ir šypsenomis paženklinti įveikėme ištvinusį upelį, baltu švarumu spindinčius sniegynus ir, įkopę į gal stačiausią pašvenčio kalną, pasiekėme Šventųjų ąžuolų slėnį.
Prie dviejų užsilikusių šventų medžių stabtelėjome, apie kunigaikščių Lietuvą, senlietuvių narsą ir pasaulio suvokimą kalbėjome ir net Perkūną dievaitį bandėme prisišaukti. Puntuko akmuo – jo kunigaikštiškas legendas, šventojo slėnio pasaką, Dariaus ir Girėno žygį prisiminėme ir dabarties jaunimui užšifruotų priesakų didžiavyrių testamente ieškojome.
Supratome visi, kad Jaunoji Lietuva laukia iš mūsų naujų žygių, išminties ir ryžto…
Lajų tako metalinės konstrukcijos tiesiog drebėjo nuo darnių jaunųjų patriotų žingsnių. Uniformų žalumu, tamsiomis kepuraitėmis, šypsenomis marguojanti komanda – beveik keturios dešimtys, jei su manimi ir vadovais Rūta bei Remigijumi.
Prisiminėme 1945 m. partizanų žygį, šalia judraus vieškelio ant aukšto Storių kalno, bokšte, iškeltą laisvės vėliavą, okupantų kerštą – kariuomenės siausmą po miškus ir sodžius, kautynes, kuriose žuvo devyni vyrai, o jų garbei partizanų dainius Jurgis Urbonas – Lakštutis sukūrė dainą „Augino Šventoji didvyrius”.
Beveik po mūsų kojomis patvinusia srove šniokštė Šventoji, o laisvas vėjas išskleidė, suplazdeno trispalvę. Tuomet tėvynės garbei sugiedojome giesmę „Lietuva brangi“ ir laisvai tėvynei sušukom tris kartus „valio“.
Nusileidę žemyn, dalydamiesi numalšinome troškulį ir alkį, bičiuliškai pasikalbėjome. Šypsojosi Storių mergaitės Greta bei Dovilė, čia pat ir Augustė, ir Marija, ir visuomet rimtas Vaidas, čia ir Monikutė, visų šaunuolių ir nevardinsiu… Gardžiai ir sočiai lindo kurklietiški lašiniai iš Luko kuprinės.
Tokiu pat smagiu ritmu, bet jau kitu keliu, per pačią Anykščių šilelio širdį, sugrįžom į Anykščius.
